pavardė reikšmė
Kas yra pavardė? pavardė̃ sf. (3b) 1. Sut, K iš tėvų paveldimas asmens pavadinimas: Gyvenęs čia kitados toks žmogelis, pavarde ar pravarde Perkūnas J.Jabl. Ar nesutikai tokio žmogaus, pavarde Petkaus? Slnt. Anos vyras tik pãvardei Šts. Tavo įvairi pavardė̃ J. Jam pavardė buvo Mironų Brž. Į tris kertes vardus siuvo, į ketvirtą pavardelę KlpD72. ^ Vardas kirvelis, pavardė – nusmuko (juokaujant atsakoma, kai klausia kas pavardės) PPr434. Kuo tu pãvarde? – Žila pabarzde Slnt. Kaip tavo vardas? – Jaujos ardas. – Pavardė? – Ardakilė Kp. Vienas vardas, dvylika pavardžių (mėnesių vardai) Dr. 2. SD302 netikras, išgalvotas asmens pavadinimas, pravardė: Gėdiška pavardė̃ KII154. Tokią bjaurią pavardę antsisakiusi (paėmusi) – Šatrijos, i dar Ragana! Šts. Bjaurias pavardes, prakeikimus ... apsako MP184. Apkalbius, gėdingas pavardes ... noringai kilnojai MKr8. Yra kitas buvęs Jonas, kuris pavarde šaukiamas yra krikštytojis BPII235. 3. Grv pavadinimas, vardas: Laukinykai – lietuviška pavardė̃ kaimo Dv. Kada buvo visi kaime, tai kur nuejo art, akėtie, vis pavardė̃ yr, ir žino, kur nuej[o] Šlčn. Laukai turi visokių pavardžių̃ Dbg. Jurgelevičio medis (miškas) nuog pavardė̃s Dv. To šokimo tokia pavardė̃ buvo Dv. Šikšnelė (toks pasaitas), i gana, šikšnelytė, be pavardės Ps. Ką gi mes bylosim netikri krikščionys, kurie tiktai pavarde, o maž darbais galim vadintis krikščionimis MP44. Kunigas Pabrėža pažįsta kožną žolelę, mūsų pusė[je] augančią, kožnos žino vardą ir pavardę, numano teipogi, kam kuri yra deranti M.Valanč.
pavardė junginiai
- jos pavardė, kokia ten jo/jos pavardė, lentelė su pavarde, mergautine pavarde, mergautinė pavardė, pavardė, pavadinimas, svetima pavarde, vardas (ir pavardė)