pieva reikšmė

Kas yra pieva? píeva sf. (1) K; SD128, Q622, R žemės plotas, kuriame auga šienaujama žolė: Pjauju pievą SD108. Pievas želdinu B. Buvo píeva didžiulė Pb. Žmonių jau pievas renka, ė mūsų – akmenų ir žabų priverstos riogso Lel. Žemę trąšena, tai píevos geresnės Ad. Ažaugo visos píevos miškais Ant. Píevų pievẽlės tebėr nešienautos Sv. Reikia jau pievùtės nupjaut Vlkv. Audeklą mirkia, an píevų kloja Nmč. Gera píeva brangesnė už kokį lauką Dkš. Per píevą tenai eina kelias Šlčn. Vienos kurmrausos ant pievų J. Nuejo anys šienaut toli pievosnan LTR(Dv). Man dar kvepia tarytum medus žalios pievos, laukai ir giraitė E.Miež. Rodės man, kad visas sviets, kovot susibėgęs, kardus ir šobles į margas nunešė píevas K.Donel. I aš, va, tversiu, kad pieveliū́tės nevažinėt JnšM. Tokia puiki pievelìkė buvo, daba medžiai užaugo Prk. Žėdna pievelýtė vardą turėjo Km. Aš nenumyniau dirvelės, aš neišbraidžiau pievelės JD91. Kai jis jojo per pievaitę, pievužė linkėjo RD23. Du laukučiai pievos, trečias dirvonėlis TŽI164. ^ Iš gražiausios pievos varlė šoka į balą VP19. Dalgė píevon – žiburys sienon Sl. ◊ píevų kvapaĩ; VŽ1905,66 tokia žolė. píevos panẽlė; LBŽ bot. rasakila (Alchemilla vulgaris).

pieva sinonimai

pieva junginiai

• bendruomenės žemė/pieva
• Aukso pieva