pinklės reikšmė
Kas yra pinklės? pìnklės sf. pl. (1) Kp, Kv, piñklės (2) DŽ 1. spąstai, žabangos: Iš pinklių šešką paleisi Kltn. Tatai gi jos ir mėtydavo Karklynui dvidešimt penkias pinkles, bet Karklynas nekrisdavo nei vienosna Blv. Pìnkles statyti, spęsti, taisyti NdŽ. | prk.: Čia šykštuolis suprato, kad papuolė į mirties pinkles rš. Aš bijau, kad manęs į pinkles neįvestų Lnkv. Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato V.Krėv. ^ Jei kitam pinkles darysi, tai pats į jas pirmas įlįsi LTR. ║ (voro) tinklas: Vorai užmetė savo pinkles M.Valanč. Jei po pietų pamatysi vorą, jo pinklėse besidarbuojantį ..., tai laimė, o jei priešpiet – nelaimė (priet.) MTtV20. 2. kokie užraizgymai, kliūtys: Vielų pìnklės NdŽ. Oi, kad tavi giltinė pagautų ..., parioglinai kaži kokias ten pinkles ... pri įkilo! BsPII13. 3. prk. koks painus reikalas, neaiškus dalykas: Kur tu suvoksi bažnyčios pinkles J.Jabl. 4. prk. intrigos, klastos: Imperialistinių karo kurstytojų pinklės sutinka vis ryžtingesnį taikingųjų tautų̃ atkirtį (sov.) sp. Rezga pinkles rš. Mes keletą kartų turėjome gintiesi nuo pinklių A1884,64. 5. I pašiepimas, patyčios. 6. pokštai, išdaigos: Rymo ciesoriai paleisdavo dramblius cirkan pinklėms rodyti Blv. 7. tuštybė, niekai: Tarnas, pragaišindamas darbo metą ant šnekesio ir pinklių ..., nusideda prieš paklusnybę A.Baran. | Dėl to pasaulio pinklių (darbų, rūpesčių) ... apleidžia ... ižganančiuosius daiktus DP274. ◊ pìnkles láidyti (mė́tyti) išdaigauti: Kukutis nuoširdžiai draugauja su žmogumi ir laido savo pinkles po pat nosimi Blv. Papūgos kakadu išmoksta ištisus sakinius. Moka ir pinkles mėtyti Blv. pìnkles mė́čioti (pìnklioti) apgaudinėti, išsisukinėti: Ką tu čia pinkles mėčioji, sakyk tiesiai: teip ar ne?! Šts. Matus mė́tai, pìnkles pìnklioji, t. y. prižadėtame čėse pažadėtą daiktą neatduodi, apgaudai J. pìnkles mė́čioti (mèsti I) pašiepti, išjuokti: Pinkles ant ko mėčioti I.
pinklės junginiai
- regzti intrigas/pinkles