pirštas reikšmė

Kas yra pirštas? 1 pir̃štas sm. (2) 1. SD239, H, B, R, K viena iš penkių judinamųjų plaštakos ar letenos galūnių: Nosravom apdėdavo kruviną pir̃štą Ck. Nerodyk pirštù, bo nudžius Jon. Jei kas nor dvasią kalbos lietuvių pažinti, tai težino, kaip pirštai rankų yra vadinti: pirmas nykštis, antras smilius, trečias vidutinis, ketvirtasis bevardis, o penktas galinis D.Pošk. Kad pir̃štas iš sąnario gryžterės, tad bus nikstas J. Sugrubusiais pir̃štais niekaip negalėjau sučiupinėt adatos Ps. Lašiniai per tris pirštùs storumo DŽ1. Pir̃štų darbas tie audeklai Užv. Ne po pirštui žiedelis, ne po porsiui mergelė LTR(Tvr). Pamažu, ant pirštų, landžiojo jie patamsy po namą rš. Kap anas atsikelia, tai vis an pirštẽlių eina (tyliai), kad vaikų nepažadint Grv. Pirštù rodė DP18. Ant didžio piršto jo dešinės kojos BB3Moz8,23. | Kad jam pačiam pinigas iš rankų neišslystų ar pirštuose nesutirptų, nemėgo jo pas save kišeniuj laikyti V.Krėv. | prk.: Satyros pirštas turi būti atkreiptas į išjuokiamą piktybę, o ne į tą ir tą žmogystą V.Kudir. ^ Boba kūda, sudžiūvus, kap ma[no] pir̃štas Pls. Kai kada atsineša ešeriukų kaip pirščiùkų (mažų) Všn. Sėdžiu i sėdžiu kap pir̃štas (viena), in seną niekas i nesglaudžia, in mažą da greičiau Ck. Kai pirštą mane vieną paliko MŽ. Broliai pamirė, tik jau aš vienas likau va kap pirščiùkas Grv. Aš jį žinau kap savo penkis pirštùs (gerai pažįstu) Plv. Juokias kap kvailys iš pir̃što Grv. Teip sulijo, nebuvo sausos vietos pirštui padėti Ėr. Tiek sumušta, kad pirštui vietos nėra – visa mėlyna Ds. Jis jo kojos pir̃što nevertas (niekam vertas) BŽ383. Milas par pir̃štą storumo (storas), kapotai iš jo pasiūti, kelnės Btg. Geria kaip teliukas pro pir̃štą (mažai tegeria degtinės) Mlt. Ar gera vyralis? – Pir̃što nereik! Šts. Geria be pir̃što (labai smarkiai) Dbč. Jau nebe pirštù žindžiamas (užaugęs, subrendęs): ir pats supranta, kas reikia daryt Trgn. Pir̃štą pasikišęs (tuščiomis rankomis) į veselę nenueisi Rdn. Iš pir̃što virvės nenuvysi Pls. Pirštu puodo nepamaišysi LTR. Pirštu duonos nenurieksi Sch79. Svetima liga pirštù maišoma NdŽ. Pirštu dangaus nepasieksi LTR(Šll). Kur sopa – te pirštai, kur meilu – te akys Slk. Visų pir̃štai ant savęs linkę Erž. An pir̃štų suskaityt galima (nedaug) Rdd. Nekišk pirštų tarp durų Pkp. Katrį pirštą atpjauk – vis tiek skaudės (tėvams visų vaikų gaila) LTR(Grv). Neder pirštus tarp durų kaišioti ir svetimoj bažnyčioj žvakeles dagiotiD.Pošk. Vienas ir pirštù dasiekė (gerai privalgė), o kitas nei akysa neregėj[o] Arm. 2. pirštinės dalis: Pirštinės su pirštùkais šaltos, be pirštùkų geresnės Kkl. 3. Sdk, Pmp šakių virbalas ar šiaip smailus mechanizmo išsikišimas: Dviem pir̃štais šakes nupirko Rgv. Pjaunant žemus javus žiūrima, kad kombaino pjovimo aparato pirštai nesiektų žemės rš. Dešinėj valties pusėj išlūžo vienas pir̃štas Skr. 4. Dglš, Sn, Nč užpjovimas, užkarta, sunėrimas: Išimti iš pir̃štų (išardyti sunertas dėžės kertes) Vdš. Trūkus traktoriaus vikšrui, būtina pakeisti nutrūkusį narelį, išmušant jungiančiuosius pirštus rš. ◊ ant pir̃što (apliñk pir̃štą) apvynióti Mrj padaryti klusnų: Ant piršto tu mūsų neapvyniosi, mergele... J.Dov. Pasakoju tam, kad tave kiekviena merga aplink pirštą panorėjus apvyniotų kaip siūlą V.Krėv. ant pir̃što vyniójamas labai nuolankus: Kai aš aną pamokysu, tai ant pir̃što vyniójamas pasidarys Krž. Diẽvo pir̃štas piktas likimas, lemtis, bausmė: Tai buvo Dievo pirštas, kad išmirė Šalteikių giminė, kuri iš amžių čia gyveno I.Simon. Susilauksime Dievo piršto! J.Paukš. Tada bylojo burtinykai faraonui: – Tatai yra Dievo pirštas BB2Moz8,19. į kum̃pą pir̃štą Šts neteisingas. į pir̃štą ką́stis Ps graužtis, gailėtis: Nuspirkau neapgalvojus, paskui kándaus pir̃štan Ktk. ilgì pir̃štai vagišius: Darbininkas geras, tik pirštai ilgi KrvP(Kp). Ilgais pirštais buvo merga Ds. iš penkių̃ pir̃štų Krs nieko neturint, iš savo rankų darbo: Iš penkių pirštų reikia vėl pradėti K.Bor. Buvom septyni vaikai, o tėvas vienas tiktais, iš penkių̃ pir̃štų mum augino Pn. Ir mum niekas nieko nepaliko – iš savo penkių̃ pir̃štų prasigyvenom Sb. iš pir̃što išláužti (iščiul̃pti) sugalvoti, pramanyti ką nebūta: Yra duomenų, kad net biblinis tvanas nėra grynai iš piršto išlaužtas dalykas sp. O man aišku viena: iš piršto nieko neišlauši. Net rašydamas apie praeitį J.Balt. Tačiau ir šitų tokių negausių kūrinių tarpe negaliu nurodyti nė vieno, kurį man būtų pasisekę iščiulpti iš piršto J.Balt. iš pir̃što išsiláužti savo rankomis užsidirbti: Iš piršto išsilaužė ir nusipirko namą Ėr. iš pir̃što neišláuši neįmanoma gauti: Iš kur aš tau imsiu: iš pir̃što neišláušiu (neturiu, nėra) Lp. laũmės pir̃štas BzF66 kaukaspenis. likìmo pir̃štas; J.Bil likimas, lemtis. nė pir̃štui apvynióti visai nieko nėra: Atėjau kambarin – viskas išnešta, nė pirštui apvynioti Bgs. ne pirštù pẽnimas An gudrus, apsukrus, sumanus: Palauk, tarė jis sau, ir aš ne pirštu penamas BsMtI8. nė (ir) pirštù pir̃što (pirštẽlio) (nedaryti) visai nieko: Anas par man i pirštù pirštẽlio nieko nedarė, i vištos nenubaidė Prng. I pirštu piršto nedaro – serga Prng. Nieko nedirba – nė pirštù pir̃što Ds. nė per pir̃štą (nedaryti) visai nieko: Jis ateina, atlieka savo pareigą,– kaip jo knygose parašyta, kitaip nė per pirštą I.Simon. nors pirštù į ãkį dùrk apie visišką tamsą: Lauke teip tamsu, nors pirštù į ãkį dùrk Erž. nuo penkių̃ pir̃štų nieko neturint: Nū penkių̃ pir̃štų prasidėjom, buvom biedni Grd. penkì pir̃štai apie tai, kas įsigyjama vagiant: Kiek mokėjai? – Penkis pirštus Šd. Penkì pir̃štai, biškį baimės – ir troba [pastatyta] Krš. pir̃štą atką́sti Ds privargti. pir̃štais badýti pašiepti, tyčiotis: Visas svietas pir̃štais bãdo Kt. pir̃što brólis Jnš smaližis, rodomasis (piršto vardas). pir̃štų galaĩs 1. paviršutiniškai, atmestinai: Padarė, ale padarė galais pirštų LTR(Tvr). 2. atsargiai: O visi vaikšto pro juos pirštų galais, bijo smarkiau įžeisti sp. pirštùs gríežti Pls rūpintis, vargti. pir̃štą įsiką́sti gailėtis, graužtis: Vilius skaudžiai pirštą įsikąs atsisakęs Anės I.Simon. pir̃štais kaišýti JnšM tyčiotis. pirštùs krim̃sti (kramtýti Švnč) Pg gailėtis, graužtis: Jis verkė, raudojo, kramtė pirštus J.Balč. pir̃što (pirštù) nekìšti (nedė́ti, nepridė́ti, nekrùtinti, nepakrùtinti, nepakliudýti) visai nieko nedirbti, nepadėti: Kiti dirba, o jis nei pir̃što neprìdeda – ponas Sb. Nieko mumiem nedarė, anei pirštù nedė́j[o] Lp. Tėvas prie darbo ir piršto nepakrutina Užp. Nėkur neina i pir̃što nekrùtina nėko blogo daryt Vdk. Niekas i pirštù nepakliùdė Dglš. Jau tuojaus pietai, o da niekur nė pir̃što nė[ra] kištà Vvr. pir̃štų nesukeĩsti J nieko nedirbti. pirštùs nudègti Pg apsigauti, apsivilti. pirštù pir̃što neprikìšti (nepakeĩsti, nekiẽsti; M.Valanč, Lz, neklìbinti, nemainýti) visai nieko nedirbti: Aš prie kūlimo pirštù pir̃što neprikišaũ Mrj. Nėr pirštù pir̃što maĩnęs, o noria algą imti Šts. Kogi parėjai, kad taip nenori pirštu pirštą pakeisti? Žem. Nė pirštu piršto neklibina Plt. pirštùs pridė́ti dalyvauti kokiame darbe: Ir aš ten pridėjau pirštus Btr. Mane laikas įsuko, įvėlė kaip į sūkurį, ir jau tada turėjau, nori nenori, turėjau pridėti pirštus rš. pirštùs pū̃sti gailėtis: Kas tėvo motkos neklauso, tas pirštus pučia Arm. pirštù prikišamaĩ (priduriamaĩ, dakišamaĩ) visiškai arti, čia pat, labai greit: Jau jau ir Velykos pirštu prikišamaĩ Žem. Pirštù priduramai i antroji galės tekėti Krž. Karas pirštù dakišamaĩ buvo Lkv. pir̃štais ródyti (užbadýti) tyčiotis, pašiepti: Ant mergičkų pirštais rodo Sln. Apsijuokino prieš visus, dabar žmonės pirštais užbadys Jnš. pir̃štai uodegojè negrabaila: Ką jis padarys, kad pirštai uodegoj! Srv. prie pir̃što kukliai, taupiai: Mes gyvenam prie pir̃što Klvr. pro (per) pirštùs žiūrė́ti (veizė́ti, nuléisti, nušvil̃pti) nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Jei pro pirštùs veizė́tumiam, tai duonos jau neturėtumiam Vkš. Negaliu pro pirštus žiūrėti į sukčiavimą ir vagystes rš. Taip negalima nuleisti pro pirštus J.Avyž. Jis į darbą tik per pirštùs žiū̃ri Šn. Par pirštùs nūšvil̃pia, nežiūria nėko Grd. su Dievù pir̃štais nesudùrti (pir̃što nesukìšti; MŽ, pir̃štų nesudė́ti Ds) Klvr nežinoti, kas bus ateityje: Dar su Dievu pirštais nesudūrei MŽ. su penkiaĩs pir̃štais nieko neturint: Vargdienys su penkiaĩs pir̃štais prasigyveno Šv. su pirštù pérduriamas perkaręs, sulysęs: Čia karvė su pirštù párdurama Akm. vélnio pir̃štas Gs kaukaspenis. viršum̃ pir̃štų 1. nerūpestingai, atmestinai: Ką dirba, tai vis tik viršum pirštų Ds. 2. su kaupu, užtektinai: Jau jam viršum pirštų pasogos atduota Vlk.
2 ×pìrštas sm. [K] žr. firštas.

pirštas sinonimai

pirštas junginiai

bevardis pirštas, kojos pirštas

Ką reiškia žodis pirštasparniai? Visi terminai iš raidės P.

Draugai