platus reikšmė

Kas yra platus? platùs, -ì adj. (4) 1. H, R, K didelis per skersį; pršn. siauras: Platus Nemunas ir įvairus jo krantų gražumas traukte traukia prie savęs mano akis ir širdį J.Bil. Ta upė (Neris) dabar pasidarė plati Krm. Brasta plati, tai, sako, nelabai gili bus Vdžg. Ant aukštos kalvos stovėjo Norkūno pilė, atidalinta nuo tvirtos žemės iš pietų pusės platum perkasu V.Piet. Kursiv šile ugnelę ant plačio vieškelėlio TDrVII43. Per tą plãtųjį vandenyną važiavau Jrb. Tas buvo skaistaus veido, plačių pečių ir krūtinės J.Jabl. Nugaruotas, plačios nugaros SD68. Plãtūs dantes kai arklių, ė an nosies bulbos sėt (iron.) Plš. Platõm kojom eina per balą briedis Strn. Plačios ausys pelėdos JD96. Plãčios (plačialapės) mėtos labai kvepia, plãtūs lakštai Grv. Ma[no] žirgelis plataus kryžio Rod. Zuikiai ka i nuėdė, daba plačiáusiejai (dideli, šakoti) medžiaikiek obulų būna! Trš. Puiki kumelė – plati į visas pusis Šts. Šuva skersai platèsnis – tiek priėdęs Rm. Och buvo merga – kiek ilga, tiek platì (labai stambi)! Rš. Vyras aukštas ir tokis platùs Grv. Tep graži, tep plati kumelė buvo Pbr. Gal du veršiai bus: juk ji platì (stora) yr Jrb. Plati kirmėlė (kaspinuotis) N. Rimpužė platì kap delnas rimpuoja Šlčn. Nebegaliu rast tų platų̃jų maišų Ds. Aš parvedžiau jauną pačią, kad pasiūtų tarbą plačią JD1220. Rupuižes baisias [kukorius] į bliūdą tarškino plãtų K.Donel. Jo veidas nusišvietė plačiu šypsniu rš. Ale ir ji savo plãčiąją čia užnešė! (pajuokiant storą moterį) Skr. Padaryk ir altorą ... penkių mostų ilgą ir platų BB2Moz27,1. Didžturis platumì keliu ėjo ing prapultį DP270. Ravas platèsnis, negu gilesnis Rs. Eina plãtasai vieškelis tiesiai ant Klovainių Rz. Plãtasai audeklas Ob. Kur plãtasai viedrelis? Ds. Ar siaurasis, ar platỹsis traukinys? Krš. ^ I gilus tura dugną, i platùs kraštą Lkv. Ir gilus su dugnu, ir platus su kraštu KrvP(Srv). Plati upė daug vandenio turi LTR(Srj). Dvaro vartai platūs įeit, siauri išeit NžR. Platus kelias į žirnius M. Kiekvieno žmogaus burna platesnė nekaip kąsnis (viską galima pravalgyti) Ds. Jo platì gerklė, viskas per ją sueina (viską prageria) Prn. Trobų nė vardo, kad gerklė plati (pragėrė namus) Šts. platù n.: ^ Pas jį platù ir gilu (viskuo giriasi), o kap nueini – nieko Krn. Ir platu su kraštu, ir gilu su dugnu B. plačiaĩ adv.: Labai plačiaĩ sukrauta stirta An. Debesėli, plauk greičiau, – kėski sparnelius plačiau K.Bink. Aug[o] viršūnėlė kuo aukščiau, leido šakeles kuo plačiau JD834. Ir pilaitės vartai plačiai atsidarė lauktiems svečiams A.Vien. Nekelk plačiai vartų rš. Petras plačiai nusišypsojo, nubraukė nuo kaktos neklusnų plaukų kuokštą V.Myk-Put. Niekad nei teip aukštai pasikelt, nei teip plačiaĩ ižtiestis negalėjo DP92. Jei griaudžia ir jei plačiai žaibuoja, tai kai kas mirs (priet.) Pnd. ^ Kas plačiai užbrėžia, siaurai nukerpa Tsk. Kas plačiai rėža, tam siaurai tetenka S.Dauk. Einu smarkiai, žengiu plačiai – ir vis nei iš vietos KrvP(Brž). Sėskis plačiai – kalbėk drąsiai Šts. platỹn adv. R: Platỹn eiti K. Platyn augti N. Tas plyšys eina vis platỹn ir platỹn Sb. Skersai platyn pririjęs tvilin M. ^ Veršis didyn, ragai platyn LTR(Ds) ║ labai atvertas, atmerktas (apie akis): Plačioms [akimis] veizėjau, ir įkrito akuotas į akį Šts. Moteriškė plačiomis akimis (išsigandusi, susirūpinusi) į brolį žiūrėjo LzP. plačiaĩ adv.: Jaunoji motina plačiai atmerkė akis ir pažvelgė į betriūsiančią uošvienę I.Simon. Na? – plačiai žiūrėdamas į senį, tarė Ragutis LzP. 2. į visas puses nusitęsęs, didelis, erdvus: Ganyklos buvo plãčios Ėr. Reik žinoti, jog visos parakvijos to[je] gadynė[je] tebebuvo dideliai plačios, be jokių žinomų ribų M.Valanč. Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias! Mair. Plačios buvo vietos, ir zuikis parūko šūksniais Šts. Anims laukai platì y[ra] (viskas jiems galima, nėra kliūčių) Prk. Pasėkit man linelius ant plačiõjos dirvelės (d.) Asv. Londono toks platus miestas, jog, norint iš jo išeiti, reikia traukiniu važiuoti J.Jabl. Plati troba SD332. Plačiausias žemes, dvarus, valsčius turėjęs Žem. Pasaulis platùs, bet nėr kur galvos priglausti BŽ133. Skirvyčios platùs vanduo Rsn. Tada numetė šepetį, iš to šepečio pasidarė tokios baisios girios, tokios plačios, kad nė pereiti tiesiog, nė aplink apibėgti negalima BsPIII20. Ir išgirdome – į plačiąsias kosmines erdves pakilo tarybinis žmogus (sov.) sp. Žemė su visomis karalystėmis, miestais ir pilimis ..., pridėta platausp dangausp, yra kaip mažiausias punktelis DP579. | prk.: Jo tikslas, siekimai platesnios reikalauja erčios! Žem. platù n.: Čia vietos platù Rm. Platù vietos po žemelei (kapuose) Skp. plačiaĩ adv.: Čia labai plačiaĩ prasta žemė Pn. Nora kožnas gyvolis plačiaĩ būti Krš. Plačiai ir toli R84. Nusiaubė plačiai platesniai, toli tolesniai jų kraštų sritis S.Dauk. Pirmiau žemių buvo plačiau i žmonių mažiau Rš. O nuo mūsų kalno į pietus buvo matyti dar plačiau A.Vencl. Plačiaĩ žiūrai – mažai regi Lp. Plačiaĩ buvo dūmai Pš. Oi tu sakal, sakalėli, tu plačiai skraidžioji LTR(Gdr). Ar plačiai nunešė ma[no] valnias dieneles gilus Dunojėlis? LTR(Vrn). Tarp marių plačių kad užkaukia vilnis, plačiau man siūbuoja krūtinė Mair. Blogai, ka reik vaikščioti taip plačiaĩ (toli) Krš. Tamsta eini plačiaĩ: kas naujo begirdėti? Šts. Plačiaũ svieto matei, su tokiais gali susišnekėti Trš. Ubagas, kuilis ir meistras apeita plačiáusiai Kal. Ans plačiaĩ apeina Krkl. Skambėjo pernai ši žinia plačiaĩ Skr. Ans ten plačiaĩ žino sodàs Pln. Bobos plačiaĩ žino (žino didelės apylinkės naujienas) Krš. Plačiaĩ girdėt apie jį Ėr. Ji plačiaĩ girdžiasi (puiki mergina) Pc. ^ Bloga kalba plačiai skamba KrvP(Jz). 3. Vln6 daug apimantis, didelis: Plačias perspektyvas Lietuvos menui nubrėžė Tarybų valdžia 1918–1919 metais (sov.) rš. Platùs sumanymas NdŽ. Plačiù mastu NdŽ. Šiuo atžvilgiu platesnis buvo S. Daukanto požiūris rš. Kole sveikesnė buvau, plãtūs mano keliai buvo i plãčios mano mislys Ml. Buvo jis vyras su talentais, plataus mokslo, dar skyrėsi iš kitų savo tiesumu ir dorumu J.Balč. | Tą meistrą tura tokį plãtį, užsiėmimų tura daugybes, kumet ans ir pareis pabengti trobos Grg. Respublikos chemijos pramonė smarkiai plečia plataus vartojimo (reikalingiausių, visų vartojamų) prekių gamybą (sov.) sp. ^ Gobšaus platus noras – visą svietą savo kišeniun įsidėti KrvP(Rod). plačiaĩ adv.: Jisai baigė Karaliaučiaus universitetą ir buvo plačiai išsilavinęs žmogus A.Vencl. Poetas nepaprastai plačiai aprėpia gamtos gyvenimo reiškinius rš. Prigėręs rados drąsesnis, pradėjo platesniai elgties S.Dauk. platỹn adv.: Karo audra eina platyn, užgriebdama naujas valstybes rš. 4. dukslus, laisvas, palaidas: Išplėsk drabužį tampydamas, bus platèsnis J. Kam reik plačiõs apkaklės, ar uodegai? J. Kelinės plačios SD255. 5. gausus, didelis: Mūsų labai platì familija (giminė) Rz. Auga svietas platùs Krš. Plati mano giminėlė, reiks daug duoti drobelių (d.) Vrn. Turiu giminę plačią ir turtingą Lenkuose S.Dauk. Plačios giminės SD316. Šeimyna plati ir dar gali praplatėti Žem. Lietuviai plãtūs: vienur vienap atsitinka, kitur kitap Tvr. Gimnazijoje Salomėja Nėris [buvo] užsiskleidusi savyje, nekalbi, nemėgstanti platesnių draugysčių mergaitė A.Vencl. 6. smulkus, detalus, išsamus, nuodugnus: Platùs aprašymas NdŽ. plačiaĩ adv.: Daug nė nerašysiu: per šventes plačiai pasikalbėsim Kt. Per metus daug ir plačiai girdėjom BPII175. Tai neturėtų mums kliudyti čia kiek platėliau pakalbėti rš. Apie tatai plačiaus kalbėsime artikule antrame DP257. Ką plačiai ižguldžia tasai gi apaštalas, rašydamas žydump MP33. Dėl to gi paliektu tą kitiems už mane gudresniems platesniai apsakyti S.Dauk. Išguldyme visą katechizmusą platesniai turėsit Mž25. 7. prk. žinomas, garsus, žymus: Tu Mariule, išdainavus nematį dainų, Vilniuj būsi platì Dbč. Čia vards plats tavo bus Mž416. 8. daug visko turintis, turtingas:vieta platì, gerai žmonės gyvena: daug jiems užauga, daug prikulia, pilni aruodai Jnš. Anos valkais plačio[je] (pelningoje) vieto[je] dirba Gd. Visos platèsniosios vietos ... užimtos BM85. plačiaĩ adv.: Plačiai stov B. 9. [i]nesaikingas, išlaidus: Nebūk taip platus! B. plačiaĩ adv.: Plačiaĩ gyveno, į skolas ir įbrido Krš. Visi ponai seniau plačiaĩ gyveno Ds. Per plačiai elgtis (gyventi) N. 10. lingv. tariamas neįtemptu liežuviu (apie balsius): Žemutinio pakilimo balsiai kitaip dar vadinami atviraisiais arba plačiaisiais rš. Balsiai irgi skiriami: vieni (a, ą, o, u, ų, ū) yra platieji balsiai, kiti (e, ę, ė, i, į, y) – siaurieji J.Jabl. ◊ plãčios ãkys (kieno) 1. apie daug norintį: Nieko nepadarysi, ka toks žmogaus gymis: vis ãkys plãčios Jnš. Žmonių plãčios ãkės, tik duok Krš. Kokios jo ãkys plãčios! Upt. Tavo tik ką ãkys plãčios: ir to, ir to prašai, o nieko nevalgai Ut. 2. apie daug darbo turintį: Oi, ma[no] plãčios akẽlės per visą rytą Arm. plačià bùrna atvirai, laisvai, nesislepiant (kalbėti): Apie tai niekad nekalbi, vaikeli, o kaimynai plačia burna šneka sp. plãčią bùrną turė́ti daug kalbėti, bartis: Nieko gero neturėjau, kaip tik vargą, piktą pačią, ką turėjo burną plačią LTR(Pn). plačiaĩs keliaĩs nueĩti imti nedorai elgtis, gyventi: Duktė anų nuejo plačiais keliais Dr.

platus sinonimai

platus antonimai

platus junginiai

  • ilgas platus drabužis
Ką reiškia žodis platužiniai? Visi terminai iš raidės P.