plepėti reikšmė
Kas yra plepėti? plepė́ti, plẽpa, -ė́jo 1. tr., intr. K daug nereikalingai, tuščiai kalbėti: Niekkalbis plepė̃s niekaniekius J. Beplepi tik vėjus, – niekino kitas Žem. Kad nebūtų skausmų, galėtum šnekėtis, plepėti, juoktis I.Simon. Ta boba pati nežino, ką plẽpa Dgl. Supaisysi, ką bobos plẽpa KzR. Plepą̃s ben ir ans būs Slnt. Ar reikia, ar nereikia, jis vis plepa Alv. Neplepė́k per daug – žandai sprogs Sb. Dabar plepą̃ laikai, plẽpa visi Pvn. Tai sužiūrėsi, ką ana niekus plepa! BsPII313. Plepi kaip Raseinių Magdė LTR(Zp). Plepa kaip devynios bobos LTR(Sml). Plepa kaip Varnių davatka TŽVI324. Ir tylint boba plepa Vlkj. Būtų vyras, o plẽpa kaip boba Jnš. Plepė́jau plepė́jau kaip nemunių puodas Tj. Plepa kaip rugienė košė Lg. Nieko neišmano, o tik plẽpa kaip košė Jnš. Plepa it girtas, mietus graibydamas S.Dauk. ^ Daug žinoti, maž plepėti Tv. Kas daug plepa, daug ir meluoja LTR(Tršk). Girdėti teko, kai plepėjo, bet neteko girdėti, kai rimtai kalbėjo KrvP(Ss). Atsibosta tinginiui tylėti, tada ima plepėti KrvP(Ndz). Girtas plepėjo, ką blaivus galvoj turėjo PPr91. Kai ženijas arba teka, tai ir šluotražys po prižeda plẽpa Srv. | refl.: Moterėlės, nusismaukusios raudonas skareles ant pečių, plepėjosi rš. 2. tr. sakyti, sekti: Ugnelę kuria, bulbeles kepa, pulkai susėdę pasakas plepa LTR(Všn). [Kregždės] linksmutės, niekas joms nerūpi, tik pasakas plepa J.Jabl. 3. intr. su garsu virti, kunkuliuoti: Ir ten, kur prieš valandą gardžiai plepėjo barščiai ir ilsėjos žmonės, ėmė liepsnoti trobos, ir nei vieno sveiko medžio nebeliko A.Vien. Vos tik malka insikūrė, tuoj puodai ėmė plepė́t Dg. Puodas plẽpa – vanduo užvirė Sb. Košė plẽpa, verda, net pluta užsideda Lnkv. Plẽpa jau bulbynelė Rdn. Puode plẽpa lapienė Alk. Mėsa tik plẽpa puoduose! Vlk. Ar jau plẽpa kisielis? Pc. Greitai [dumius] užgesino ugnelę, o košė da ir nukaista ilgą čėsą plepė́jo BM216. ^ Voveris eglėj, ė puodas plẽpa Švnč. 4. intr. grūstis, brautis: Kurgi plepì, kaip lenteles išbarstęs Ob. 5. intr. kreksėti, burzuliuoti: Kiaulė plepa, tekio ieškodama Š. Tekis plepa Pl. \ plepėti; apiplepėti; atsiplepėti; įplepėti; išplepėti; nuplepėti; paplepėti; praplepėti; priplepėti; suplepėti; užsiplepėti
plepėti junginiai
- (pa)plepėti, be perstojo plepėti