plėšyti reikšmė

Kas yra plėšyti? plė́šyti, -o (-ija), -ė (-ijo) iter. plėšti. 1. SD45,361, DP85, N, K, I, J, Grž, Rs, Ad draskyti į gabalus: Taip po gabaliuką plėšyti, plėšyti ir mesti į laužą J.Gruš. Tėtytei laišką parašyk – kam gi plė́šai tokį gražų popierėlį! Pnd. Spurganų nereik plėšyti, jos turia būti cielos S.Dauk. | Dvasia tada nečysta, plėšydama (tąsydama) jį ir šaukdama didžiu balsu, išėjo iš jo Ch1Mr1,26. Kas šiandie per vakarasmiegas plėšo žiaunis (žiovulys ima) Ml. Šių laikų muzikos tik galvą plė́šo (skaudina) Krš. | prk.: Tuo laiku, kai darbininkų valstybė vis stiprėja, kapitalistinį pasaulį plėšo prieštaravimai iš vidaus ir lauko (sov.) prš. ^ Lengva duona pasturgalį plėšo LTR. ║ Rš, Šll smulkinti (plunksnas): Plunksnas plėšau R310. Šįvakar plunksnas baigsim plė́šyti Jrb. Aš rašau, o mama varo plūksnų plė́šyt Dgč. 2. Sld griauti, ardyti: Jau ruošies kluoną plė́šyt? Plš. Kap tik švilpauna pirkioj, tai vėjas dangtį plė́šo (priet) Tvr. ║ kapstyti: Vištos rasodą plėšo Nč. 3. traukyti šalin: O tai pučia šiauras vėjas, žalias šakas laužydamas, žalius lapus plėšydamas KrvD25. 4. atimti gyvybę kandžiojant, draskant: Plėšanti žvėris Jozefą sudraskė BB1Moz37,33. Ką veikia tie vilkai plėšąjie DP303. 5. refl. labai nerimauti, blaškytis, daužytis: Karščio suimtas plėšos, draskos po lovą Jnš. Sena merga, vyro neturi, tai ir plėšaisi iš pavydo I.Simon. Ko tas mūs kaimynas plė́šosi (karščiuojasi)? Prn. O priemenėj vis labiau plėšėsi ant saito žaloji, daužė ragais duris ir vis garsiau šaukė: – Mū-ū-ū!.. J.Balt. Kaipgi nepradės galuoties, vemti, plėšyties širdžia! Žem. Prie tvarto pririštas loja šuo, plėšosi lyg patrakęs rš. Pažiūrėk, ko šunes plėšosi? A.Vien. | prk.: Veltui pabūklai dar plėšos, zvimbia paklydus kulka S.Nėr. Atklajūnai vakariniai vėjai plėšos S.Nėr. Plė́šės vėjas prieš lietų Dglš. 6. refl. Btr rėkauti, šūkauti, plyšoti: Neprieteliau, kam plė́šais (plūsti, tūžti) taip? Kas tau pasidarė? K.Donel. Nu ko plė́šaisi lyg pjaunamas?! Rdm. | Upelio krūmuose viena už kitą garsiau plėšėsi lakštingalos sp. 7. refl. Prk labai stengtis, imtis (ko): Neplė́šykis, o nėko nepadarysi: reik daugiau vyrų pasiprašyti Pp. Plė́šykis, plė́šykis žmogus, o vis tiek nėko naudos nėr Vvr. Būdavo, dirbi, plė́šais, arklys zylioja, širdis plakas kaip telio uodega Ds. Per rugiapjūtę žmonės plė́šosi su darbais Jnš. Plėšos dėl skatiko S.Čiurl. | Grybautinė (volungė) plė́šos (labai čiulba), lietaus bus Dglš. 8. plėšti, grobti: Plėšau miestus, žmones SD138. Tuo kartu dasižinoję žmogžudžiai, kad ūkinyko nėr namie, atėjo plėšyt BsPIII98. 9. refl. Ker kariauti, muštis, peštis: Tegul patys tarp savę nesiplėšo brš. ◊ akìs plė́šyti Plv, Pvn, Grv įžūliai kalbėti prieš, ginčytis: Neplėšyk akių, o niekas nebijo LTR(Šmk). gérklę plė́šyti rėkauti, šūkauti: Kam plėšai gerklę kap rišamas Nč. Tie pusgalviai nė vienam nedavė miegoti – par kiaurą naktį gerklès plė́šė Vvr. Nė žodžio nepasakys žmoniškai, vis gerklę plėšo rš. Gaidys plėšė gerklę (smarkiai giedojo) ir žadino gyventojus rš. šìrdį plė́šyti skaudinti: Sielvartas plėšo širdį rš. Vaikų vargai šìrdį plė́šo, o tėvų anie nelabai mato Rdn. várnas plė́šyti žiovauti: Jis iš nuovargio varnas plėšyti pradėjo Mrj. \ plėšyti; apiplėšyti; atplėšyti; įplėšyti; išplėšyti; nuplėšyti; paplėšyti; perplėšyti; praplėšyti; priplėšyti; suplėšyti; užplėšyti

plėšyti sinonimai

Ką reiškia žodis plėšytinis? Visi terminai iš raidės P.