plėšyti reikšmė
Kas yra plėšyti? plė́šyti, -o (-ija), -ė (-ijo) iter. plėšti. 1. SD45,361, DP85, N, K, I, J, Grž, Rs, Ad draskyti į gabalus: Taip po gabaliuką plėšyti, plėšyti ir mesti į laužą J.Gruš. Tėtytei laišką parašyk – kam gi plė́šai tokį gražų popierėlį! Pnd. Spurganų nereik plėšyti, jos turia būti cielos S.Dauk. | Dvasia tada nečysta, plėšydama (tąsydama) jį ir šaukdama didžiu balsu, išėjo iš jo Ch1Mr1,26. Kas šiandie per vakaras – miegas plėšo žiaunis (žiovulys ima) Ml. Šių laikų muzikos tik galvą plė́šo (skaudina) Krš. | prk.: Tuo laiku, kai darbininkų valstybė vis stiprėja, kapitalistinį pasaulį plėšo prieštaravimai iš vidaus ir lauko (sov.) prš. ^ Lengva duona pasturgalį plėšo LTR. ║ Rš, Šll smulkinti (plunksnas): Plunksnas plėšau R310. Šįvakar plunksnas baigsim plė́šyti Jrb. Aš rašau, o mama varo plūksnų plė́šyt Dgč. 2. Sld griauti, ardyti: Jau ruošies kluoną plė́šyt? Plš. Kap tik švilpauna pirkioj, tai vėjas dangtį plė́šo (priet) Tvr. ║ kapstyti: Vištos rasodą plėšo Nč. 3. traukyti šalin: O tai pučia šiauras vėjas, žalias šakas laužydamas, žalius lapus plėšydamas KrvD25. 4. atimti gyvybę kandžiojant, draskant: Plėšanti žvėris Jozefą sudraskė BB1Moz37,33. Ką veikia tie vilkai plėšąjie DP303. 5. refl. labai nerimauti, blaškytis, daužytis: Karščio suimtas plėšos, draskos po lovą Jnš. Sena merga, vyro neturi, tai ir plėšaisi iš pavydo I.Simon. Ko tas mūs kaimynas plė́šosi (karščiuojasi)? Prn. O priemenėj vis labiau plėšėsi ant saito žaloji, daužė ragais duris ir vis garsiau šaukė: – Mū-ū-ū!.. J.Balt. Kaipgi nepradės galuoties, vemti, plėšyties širdžia! Žem. Prie tvarto pririštas loja šuo, plėšosi lyg patrakęs rš. Pažiūrėk, ko šunes plėšosi? A.Vien. | prk.: Veltui pabūklai dar plėšos, zvimbia paklydus kulka S.Nėr. Atklajūnai vakariniai vėjai plėšos S.Nėr. Plė́šės vėjas prieš lietų Dglš. 6. refl. Btr rėkauti, šūkauti, plyšoti: Neprieteliau, kam plė́šais (plūsti, tūžti) taip? Kas tau pasidarė? K.Donel. Nu ko plė́šaisi lyg pjaunamas?! Rdm. | Upelio krūmuose viena už kitą garsiau plėšėsi lakštingalos sp. 7. refl. Prk labai stengtis, imtis (ko): Neplė́šykis, o nėko nepadarysi: reik daugiau vyrų pasiprašyti Pp. Plė́šykis, plė́šykis žmogus, o vis tiek nėko naudos nėr Vvr. Būdavo, dirbi, plė́šais, arklys zylioja, širdis plakas kaip telio uodega Ds. Per rugiapjūtę žmonės plė́šosi su darbais Jnš. Plėšos dėl skatiko S.Čiurl. | Grybautinė (volungė) plė́šos (labai čiulba), lietaus bus Dglš. 8. plėšti, grobti: Plėšau miestus, žmones SD138. Tuo kartu dasižinoję žmogžudžiai, kad ūkinyko nėr namie, atėjo plėšyt BsPIII98. 9. refl. Ker kariauti, muštis, peštis: Tegul patys tarp savę nesiplėšo brš. ◊ akìs plė́šyti Plv, Pvn, Grv įžūliai kalbėti prieš, ginčytis: Neplėšyk akių, o niekas nebijo LTR(Šmk). gérklę plė́šyti rėkauti, šūkauti: Kam plėšai gerklę kap rišamas Nč. Tie pusgalviai nė vienam nedavė miegoti – par kiaurą naktį gerklès plė́šė Vvr. Nė žodžio nepasakys žmoniškai, vis gerklę plėšo rš. Gaidys plėšė gerklę (smarkiai giedojo) ir žadino gyventojus rš. šìrdį plė́šyti skaudinti: Sielvartas plėšo širdį rš. Vaikų vargai šìrdį plė́šo, o tėvų anie nelabai mato Rdn. várnas plė́šyti žiovauti: Jis iš nuovargio varnas plėšyti pradėjo Mrj. \ plėšyti; apiplėšyti; atplėšyti; įplėšyti; išplėšyti; nuplėšyti; paplėšyti; perplėšyti; praplėšyti; priplėšyti; suplėšyti; užplėšyti