pozicija reikšmė
Kas yra pozicija? pozìcija sf. (1) 1. padėtis, išsidėstymas: Subtilius tarties niuansus, neretai sąlygojamus fonetinės pozicijos, iš klausos sunku suvaikyti LD69. ║ MuzŽ tam tikra rankų, pirštų padėtis griežiant styginiais strykiniais instrumentais. ║ TrpŽ pradinė padėtis atliekant kurią nors šokio figūrą. ║ TrpŽ figūrų išdėstymas žaidime (žaidžiant šachmatais, šaškėmis). 2. ppr. pl. kariuomenės ir kovinių priemonių išdėstymo vieta kautynėse: Nė vienas karys nepaliko savo pozicijų, nė žingsnio nesitraukė rš. Priešakinės pozìcijos DŽ. Artilerijos pozìcijos TrpŽ. 3. prk. turima galia, vaidmuo: Palyginti su prieškariniais metais, rimtai susilpnėjo kapitalizmo pozicijos (sov.) sp. 4. prk. požiūris, nusistatymas kuriuo nors reikalu, klausimu, lemiantis veiksmų, elgesio pobūdį: Daug sunkiau buvo pereiti į naujas idėjines-estetines pozicijas tiems rašytojams, kurie iki tol laikėsi buržuazinių pažiūrų rš. Partija nuosekliai laikosi proletarinio internacionalizmo pozicijų (sov.) sp. Reikia ginti savo pozìciją ginče DŽ1. 5. DŽ1 eilinis įrašas, rubrika buhalterinėje, inventorinėje knygoje; atskiras objektas, vienetas ko nors serijoje: Bibliografijos pozicija rš.
pozicija junginiai
- bendra pozicija, priešakinė pozicija, stebėtojo pozicija
- bendra pozicija