prigimtis reikšmė
Kas yra prigimtis? 1 prigimtìs sf. (3b) 1. SD79, R, K prigimimas, įgimtos savybės: Gyvai būtybei prigimtìs yra tai, kas jai prigimta iš gamtos FT. Meno kūrybos sritis esanti tiek pat plati, kaip ir žmogaus prigimtis V.Myk-Put. Žmogaus prigimties sveikosios jėgos grumiasi su jį žudančia aplinka rš. Prigimtis taip trokšta gėrio, šviesos, didelio džiaugsmo rš. Aš mat neprigirdžiu iš prigimties rš. Papratimas stipresnis už prigimtį I.Simon. Geros prigimtiẽs žmogus KI94. Čia ne liga, o prigimtìs: jo tėvui i buvo tokie guzai ant rankų Jrb. Nė karto nepasiunčiau sūnui laiško – prigimtìs tokia Kš. Giedoti yr prigimtìs (nj.) Rsn. ^ Prigimtìs visa viršija Km. Prigimtis yra jautresnė už visus sargus TŽV626. 2. pobūdis: Yra ir daugiau sproginėjančių įvairios prigimties žvaigždžių rš. Reakcinė religijos prigimtis (sov.) rš. Klasinė mūsų valstybės prigimtis (sov.) rš. 3. Rd gimimas, vaikystė: Kap iš prigimtiẽs primenu, mes tep vadinam Mrp. Jis gyvena nuo prigimtiẽs, tai jam ir gerai: nieko kito nematęs Vdžg. 4. H, I psn. gamta: Nuo saulės spindulių visa prigimtis buvo kaip ir apsnūdusi, pailsusi J.Bil. Taip prisirišęs prie prigimties ir taip ją mylįs senelis LzP. Pirmas žinias iš prigimties mokslo ir iš aritmetikos vaikas ryte rijo Pt.
2 prigimtis sm. žr. 1 prigimtis 1: Buvom vaikai rūstybės iš prigimčio CII119.
prigimtis junginiai
- žmogaus prigimtis