primušti reikšmė
Kas yra primušti? primùšti, prìmuša, prìmušė 1. tr. suteikti skausmo smūgiais, prilupti: Aš tave primùšiu, ko nežiūrai žąsukų! Rdm. Kitas likęs tėvo primuštas ir iš namų išvarytas Žem. Žmogus, primuštas žmogžudžio, vaitoja SI132. ^ Šiandie aš negaliu – kaip su pagaliu prìmuštas, visas nuimtas Jnšk. primuštinaĩ adv.: Ans jį muša primuštinaĩ J. 2. tr. daug nužudyti: Zanavykijoj daug prìmušta kareivių [karo metu] Gs. Primùšo par karą daug vyrų Krš. Daug aš čia buvau primùšęs žiurkių Pc. 3. tr. smarkiai suduoti, užgauti, pritrenkti: Jį medis puldamas prìmušė, ir nuo to numirė Kt. Koją prìmušiau Ėr. | refl.: Krito ant ledo aukštininkas ir prisìmušė Lkš. Man dreba širdis: ji apvirs, prisimuš, dar ir kaulus susilaužys I.Simon. To[je] duobė[je] šeši žmonys prisimùšos Krš. 4. tr. Ut įskaudinti (einant ilgai, kietu keliu): Prìmušiau kojas, o nieko gero Ar. Taip gerai parvažiavau, nė kojų neprìmušiau (eidamas būtų primušęs) Rs. Platus vieškelelis, sieri akmeneliai, ten kojeles primušo, padkavelės pridilo LTR(Mžk). | refl.: Labai prisìmušė kojos beeinant Lnkv. ║ prikamuoti ilgu ėjimu: Bevažinėdamas teip primušiau arklį, kad tik bepaina Dgl. | refl.: Prisimùšus (nusivariusi nuo ilgo ėjimo) karvė, nė pavest nebegalima Srv. ║ refl. privargti, prisikamuoti: Per rugiapjūtę prisìmušėm su darbais Jnš. Ot prisìmuši, kol dobilus nupjauni, Dieve saugok! Vb. 5. tr. pritrinti (pūslę): Man prìmušė kojų apačias pūslių, nebegaliu nė paeit Jnšk. Būdavo, paki primali kubilus miltų, tai milinis ir pūsles an delnų primuša Žž. ║ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Jis pats tuojau nuskubėjęs į tvartą žiūri – ligi gyvos mėsos primuštas arkliui sprandas! rš. Pavalkai buvo didoki – ariant kumelei petį primušė Ėr. Kietas balnelis arkliui nugarą prìmušė Jon. | refl. tr.: Nežargyk pavalkų – arkliai pečius prisimuš MTtVI36. 6. tr. SD119, Grv prikalti, pritvirtinti: Primùšk prie sienos kartį rūbam džiaut Sv. Matai, atšokus lenta – primušk paėmęs Ds. Po apačia dugno teip pat reik dėti lanką ir jo galus primušti su vinimis pri šonų bačkos S.Dauk. Prie durų primušta lentutė su parašu rš. Arkliui padkavas primušti N. Danteliai prìmušta [verpiamojo ratelio sparne] Nmč. Eglinių šakų pakapoję, tris karteles an stulpą prìmuša išilgos – ir yra statinių tvora Vdn. Prìmušė lentą prie sienos knygom pasidėti Lzd. Po keturias poras puspadžių per dieną prìmuša Vad. Buvo kryžiausp primuštas Mž451. Primušė jam rankas ir kojas medžiop kryžiaus DP146. | refl. tr.: Tu prisimuškie, mano mergužėle, tą margą gromatėlę prie skrynios antvožėlio (d.) Jrb. ║ daug prikalinėti: Primušta kuolų sienon Pb. 7. tr. paskelbti mušant, daužant į ką: Penktadienį turgų primušė (paskelbė mušdami į lentą) Yl. 8. tr. daug pridaužyti: Primušì daug riešutų, tai aš ir nesuvalgysiu Srj. | refl. tr.: Kiaušinių prisìmušiau, lakšinių pasidariau Vlkv. Kiaušienės prisimùš (prisikeps), ką turės – suvalgys, ir guli Skr. 9. tr. daug išmušti, išrausti: Bombos daug duobių prìmušė Pn. 10. tr. prikimšti, prigrūsti: Prìmušu kopūstų du kubelu Vn. Kluonas ir daržinės erdvios, iki pat šelmens primuštos pašarų J.Balt. Daržinėlę pilną prikimšiau, primušiau kaip su lazda Ut. | Pilną trobą garų primùšo (prileido), viralus beverdant Varn. ^ Vakaruškininkų pirkia kaip mušte primušta (labai daug jų) J.Paukš. | refl.: Klumpės beregint prisimušė šitos šaltos pliurzos, ėmė spausti kojas, veržti apivarus J.Balt. ║ refl. daug sueiti, prisirinkti, prisikimšti: Kai prismušė stotin daugis žmonių, tai nebuvo šalta Kpč. Parvažiuojant prisimùšo mašina – varvėte varvėjom suprakaitavę Krš. 11. tr. SD160, Lz, Žž, Trgn, Gž užtaisyti (šaunamą ginklą): Vaikai, nečiupinėkit šautuvo, ba prìmuštas – dar nusišauste Kvr. Nei parako, nei šratų – neturiu kuo šautuvo primùšt Ut. Armota buvo tuojau primušta J.Balč. | refl. tr.: Kol prismušiau muškietą, ir zuikis pabėgo Lp. 12. tr. priploti, priplūkti: Visus javus lietus prìmušė in žemę – ir pjaut bus negera Ds. Pasėjau miežius, o lietus primušė; dabar vė atakėjau, kad žemė būt minkštesnė Dglš. Lietus primušė visas dulkes rš. Jau prìmušė sniegą [važinėdami] Ukm. Kietas kelias lengva primušt Ut. | refl.: Pasleidęs sniegas prìsmuša po arklio kanopom Rod. 13. tr. kietai, glaudžiai pridaužti, prispausti: Muštuvai prìmuša siūlus Prn. Kap tu čia audi, primùšk geriau – audimas labai retas Kt. Stvėrė net po kelis pėdus iš karto, bloškė juos ant laito, koja vis primušdamas prie kitų pėdų J.Balt. 14. tr. banguojant atnešti, priplakti: Atnešė vilnys švendrų pundą, jis tą pundą pasigriebė ir užsigulė, tai jį vilnys primušė prie salos kranto BsPIV181. | refl.: Liūno dalis plaukioja kurį laiką po ežerą, kol, prisimušusi į pakraštį, priauga rš. Prisìmušė jie ant kraštą, išlipė iš laivės BM15. 15. refl. su vargu prieiti prie ko, prisibrauti, prisigrūsti: Sunkiai prisìmušiau prie kasos Kp. Nė prisimùšt negalėjau per žmones Srv. Kol prisimušì bilieto nusipirkt, galia ir traukinys išeit Slm. Ir važiuok, kai an traukinį neprisìmuši! Trgn. Daug vargo padės, kol prisimùš prie malūno Ėr. Dėl sodiškių cukrus neprìsmušamas Lš. 16. tr. prijungti, priskirti: Algirdas daugiaus gudus veikė, plėšdamas nuo jų žemės kampus ir primušdamas prie Lietuvos V.Piet. Mizarai primuštì in Didžiasalį (jų vaikai privalės lankyti Didžiasalio mokyklą) Lp. Dabar ta vieta primušta miestelin Pb. Tą daržą nuo jo paėmė ir prìmušė prie visų daržų Gž. O dėl ko vartus kytrus pas girę pastatė ir linksmai gyvęt jiems ūbą primušė lauko K.Donel. Primušk ir tą dvidešimt pri visos sumos Bt. 17. refl. pritapti, prisiplakti: Gal prìsmušė mūs karvė kur prie svetimų karvių, kad jos niekur nerandam Nč. Prisimùšo pri mūso toks senis ne iš šen, ne iš ten Krš. | Jei neprisimùš (neprisimes) kokia liga, dar galiu pagyventi Krš. 18. tr. Jnšk, Ut pridėti, prispausti (antspaudą): Prìmušė antspaudą prie laiško ir nunešė Gž. Rašiau gromatėlę aukso litarėlėm ir primušiau pečetėlę rūtų vainikėliu LTR(Sv). In grabo duris pečatį primušė A.Baran. ║ prilipdyti: Ben aštuonias markutes prìmušė an siuntinio Užp. 19. tr. mušant atvaryti: Jauną į kaimą i su pagaliu negal primùšti Krš. 20. refl. atvykti, atkeliauti: Tiek, sapnavau, mušiaus – gal jau prismùš kas nors Skdt. ×21. (vok. anschlagen) intr. sotinti, stiprinti, eiti į sveikatą, į naudą: Prasti valgiai žmogui labiausiai prideringi, prìmuša KI493. Jis daug alaus išgeria, ale turbūt jam ir primuša, kad toks diktas Všt. Kad ji (degtinė) ma[n] visą čėsą nieko neprimuša, tai aš jos nė nenoriu Gs. ◊ kaĩp kūlè (búože) prìmušta sausakimšai prisigrūdę: O žmonių – kaĩ kūlè prìmušta Skdt. Kaĩp kūlè prìmušta, nei kur kojos beįkelt PnmR. An vakarėlio tai pilna pirkia ir priemenė buvo žmonių – kap búože prìmušta Nč. \ mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; numušti; pamušti; parmušti; permušti; piemušti; pramušti; primušti; razmušti; sumušti; užmušti