privarginti reikšmė

Kas yra privarginti? privárginti J, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Plt; D.Pošk, S.Dauk, LL94, ŠT57 caus. privargti 1: Jejem, kaip aš jum privarginaũ! Skp. Šiemet šienapjūtė neprivárgino tiek kaip perniai Krs. Arklys [ūkininką] privargìno, paralyžius griebė – i mirė Tj. Ž[iūr]ėk, jis (vaikas) merkiasi – privargìno jį žmones Drsk. Maniau, ilga kelionė jus privargino – reikėjo jums juk atsilsėti V.Krėv. Seniau ant lentos užsigulus dzūru dzūru – ot privárgindavo skalbimas! Mžš. Jokūbas vėl važinėjo į žmones siūti, o trobelėj pasilikdavo gyvenimo privarginta jo sena pati LzP. Tiek šitą bernioką merga prikamavo, tiek privargino, kad led tik ką gyvas būdamas klėtin inropojo BsPII231. Pry smerčio gal pryvárginti Jdr. Numušė su visa blizge [lydeka], nuejo – i buvo privárginęs, jau čiut gyva bebuvo Štk. Keliai užpustyti – išvažinėji, iššąli, arklius privárgini [malkas veždamas] Sk. Kiškį tą kai privárgina, ir sugauna Sb. Bet ir sparvos daug privargina Blv. Buvo tokia žvyrynė, akmenai – i privárgino kelį [ravint] Šd. | refl. D.Pošk, S.Dauk, Š, DŽ1, Kl: Prisivarginaũ, kad nieko nenoriu DrskŽ. Kad i prisivárgysi gerokai par visą savaitę nemiegojęs End. Labai prisivárginam su tais darbais Krs. \ varginti; apvarginti; įvarginti; išvarginti; nuvarginti; pavarginti; parvarginti; pervarginti; pravarginti; privarginti; suvarginti; užvarginti