pulti reikšmė

Kas yra pulti? pùlti, púola (pùla Jdr, Kv, Rdn, Pp, KlvrŽ, puõla Erž, Vdžg, Up, puõlna Lkv, Nmk, Vdk, pul̃na Krš, Šauk, Šlv, Pj, pùlsta Šš, Ppr, punla J), púolė (púolo Ob, Slk, Sug, Lel, Šš) 1. intr. H staigiai leistis žemyn, kristi: Vanduo puolė latakais ir beregint išsiliejo upėmis P.Cvir. Ji supuvusį medį drožė, o aukso skiedrikės puolė LB169. Ale jis buvo labai tinginys: nuvažiavo in girią, sustojo po egle, kerta šakas, ir kad jam pultų tiesiog in vežimą BsPIII262. Už trijų varsnų puolė akmuo, išvertė ąžuolinę tvorą ir tiltelį sulaužė V.Krėv. Šlakai puola iž dangčio SD84. Jeib ledai pultų ant visos Egipto žemės BB2Moz9,22. Púoliau iš vežimo Brš. Par tiltą jodams nuo žirgo puoliau, purvynelė[je] gulėjau D20. Ir ji puolė nuog asilo BBJoz15,18. Púolė nuog medžio Kb. Pùlk, sakale, an marių, gerk čystą vandenėlį (d.) Dg. Kad prie kranto ežero prisiartino, pamatęs žaliąsias varliukes, nuog kranto į vandenį puolančias Tat. Kaip puolo uodas iš ąžuolėlio, visa giria drebėjo (d.) Kp. Sakydavo, kad toj vietoj žvaigždė púolus Rm. Ar jiemus mona nepuldavo iž dangaus? MP327. Kad ten žemė griūtų, dangus pultų – būsi mano miela V.Krėv. Puola kulkos tankios kaipo ledai RD193. Skeveldra púolė ir pataikė moterai Brš. Aš pati nežinojau, kur vainikelis púolo; bus puolęs in rūtelės – pažinsiu po rūtelei (d.) Prng. | prk.: Pamokslai puolė į žmonių širdis kaip kvepianti rasa vasaros vakarą, iš dangaus puolanti ant lankos žolynėlių Tat. Žodžiai, kur man puola į ausis (mano girdimi), pažeidžia Dievą V.Kudir. Bylančiam Petrui tus žodžius puolė Dvasia Šventa ant visų, kurie klausė žodžio VlnE78. ^ Man apie tai mislijant, plunksna puola iš rankos (jaudinuosi) V.Kudir. Aukštai šoksi – žemai pulsi PPr250. Nekilk aukštai – pulsi žemai PPr216. Kas aukštai lakioja, tas skaudžiai puola LMD. Ė čia kad púolo – kaip bezmėnas nuo kuolo Dbk. Jei pulti, tai nuo gero arklio pulti LTR(Lp). Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias (sniegas arba lietus) B. ║ leistis prie žemės, telktis pažemėje (apie miglą): Myglia púola, krinta KII184. Kaip rūkas púola, tai nebus lietaus Imb. 2. intr. leistis (apie saulę): Rūta žalioj, puola saulė an medžių (d.) Vrn. O saulė vis puolė žemyn, kol visai nusileido rš. 3. intr. rastis (apie rūką, šerkšną): Migla puola, šalna krinta an mano žirgelio LTR(Grv). Jei ynis puola an medžių, žmonėms bus ligos (priet.) Pnd. 4. intr. birti, kristi: Jau dantes púola Žln. 5. intr. SD284 griūti, virsti: Suklumpu ir punlu ant žemės kniusdamas J. Geriau pulsiu in vandenį, tai man bus greitesnis galas BsPIV203. Vaikeli, pulsi ir skaudžiai susikulsi Ss. Neverk, vaikeli, neverk – ar aš kalta, kad tu púolei?! Dkš. Kur eisi – pùlsi Kls. Aš puolau kai negyva O. Klimpsta, puola žirgužėlis pas mergelę jojant JV1027. Púolu [į patalą] kap akmenukas (tuoj užmiegu) Gs. ^ Kad žinotum, kur pulsi, ten pats atsisėstum PPr194. Jei žinotum, kad pulsi, pats pirma atsigultum LTR(Zp). Puolęs į klaną sausas nekelsi B. Kai vaikas puola, angelas priegalvį pakiša; kai senis puola, velnias akmenį pabruka LTV86. | refl.: Mes paslydę púolėmės viena ant kitos Prn. ║ klauptis (veidą lenkiant prie žemės): Tatai vis tau duosiu, jei puolęs melsies manęs BPI266. Vis tai duosiu tau, jei mi puolęs pasikloniosi Ch1Mt14,9. Trys karaliūs ... puolę kniūpsti garbino DP266. Tada atėjo jop raupsuotas ..., puldamas prieš jį BtMr1,40. Dabar suprantu, kodėl kareivis, savajan sodžiun pargrįžęs, su ašaromis puola ant kelių žemės bučiuotų J.Bil. Púolė priš motyną ant kelių Kv. O kad atejo miniump, atejo jop žmogus, puolęs ant kelių savo prieš jį Ch1Mt17,14. Pulkim ant kelių, visi krikščiones A.Strazd. Patalėlį klojau, ant kelelių púoliau: neduok, motinėle, už šelmos bernelio (d.) Gg. 6. intr. prk. morališkai smukti, nusidėti: Púolęs žmogus NdŽ. Malonės puolusiems šaukiau rš. Dėl to tu, kursai kitą graudeni, būk pasigailįs ir lengvas prieš savo puolusį brolį prš. 7. intr. slūgti: Jei žiemą vanduo puola, bus atidrėkys, jei kyla, bus šalčio LTR(Zp). ║ mažėti, smukti: Uždarbis, ir be to jau visai menkutis, puola labai smarkiai rš. 8. intr. darytis silpnesniam, atlėgti: Gal pul̃s oras (sumažės šaltis) – toks minkštas vėjas pučia Mlt. 9. intr. žūti kovoje: Vienas brolis į karą púolė Prk. Keturiolikiuose metuose puolo daug kariuomenės Šš. O jei kovojant pultų kas, penės karalius siratas RD191. Vieton púolo iš karto Dbč. ║ mirti: O jis puolė (paraštėje mirė) po akim visų savo brolių BB1Moz25,18. Púolė (išmirė) bitės Kb. 10. intr. dvėsti: Grioviuose dribsojo puolę gyvuliai A.Vien. Paskutinė karvė púolė, nei pieno šlakelio – ir kap begyvensim?! Eiš. Po teliukui púolo karvė Ktk. Pačioj darbymetėj puolė arklys Rdm. Galvijas puola, tai dar kitą prisiauklėsi, ė žmogus numirė – ir nebėr to Ds. ^ Jeigu puolė arklys, tuščia jos ir padkavos dz. 11. intr. atsidurti, pakliūti kur: Žmogus ... ejo ... ir puolė tarp razbainykų BtLuk10,30. 12. intr. patekti į kokią (ppr. nemalonią) padėtį, būseną: Veselia, turi į skolą pulti Rdn. Auginau mergelę per amželį, o aš patsai puoliau į vargelį KlpD38. Sūnaiti mano, jaunasis mano, nepulk į vargus jaunas būdamas LTIII412(Sln). Jis buvo puolęs striokan rš. Nesveikas ir silpnybėn puolęs I. Nusižengiantiejie puola į sūdžios rankas LC1883,6. | refl.: Nespùlkie jauna an klapatelį (d.) Švnč. 13. intr. tekti kieno daliai: Teko mi kas iž to, puolo ir ant manęs kas gi SD44. Ieškokiat pirm karalystos Dievo ir teisybės jos, tada kiti daiktai pulte pripuls jumus BPII327. Ta tai bus žemė, kuri puls jumus and tėvainystės Ch4Moz34,2. Jai púolė gerų kavalierių Gs. Matai, Vaclavui laimė kad púolė Pc. Proga puola, tai naudokis Gs. Pul̃s in mano rankytelių didis varguželis (d.) Prng. Iš kur atėjai, kad nežinai rytoj smakui būsiant atiduotą karaliaus dukterį, kuriai šį kartą iš viso miesto mergaičių burtai puolė? LTR. ║ ištikti, apimti: Padest mums ... varguosu, kurie puolė ant mūsų Mž395. Tas prakeikimas puola ant tų, kurie yra kitose šalyse brš. An tavęs nepul̃s [bėdos], tai in vaikų vis tiek pul̃s [už niekšišką darbą] Dglš. Tepuola ant jų išgąstis ir bijojimas per tavo didį petį, jog anys pastiptų kaip akmenys BB2Moz15,16. Ir stojos nusileidžiant saulei, jog puolė gilus sapnas and Abromo: o štai didis išgąstis ir didė tamsybė puolė and jo Ch1Moz15,12. Ir puola baimė ant visų susiedų jo brš. ║ prieiti, būti (tam tikru laiku): Mūsų ciesoriaus gimimo diena puola šį metą ant žaliojo ketvergo LC1883,9. ║ būti, išryškėti (tam tikroje vietoje): Nesunku suprasti, kad perkirtimas (cezūra) turi pulti po užbaigto žodžio, o ne į jo vidurį V.Kudir. Kirtis púola ant pirmo skiemens NdŽ. 14. intr. pavykti, sektis: Tad nepuolo padaryti taip, kaip norėta Vaižg. Jam visados púola NdŽ. Užmirš mane, – pats save ramino, – tegu vilioja Tadą, kad nori ... man su Vikte pultų geriau LzP. Jam mūsų avis púolė: daug taukų papjovęs rado Trgn. ×15. intr. priderėti, privalėti, reikėti, tikti; plg. išpulti 11: Provos galą mes savo skaitytojams puolančiu čėsu apsakysime LC1883,8. Vokiečių ciecorius duoda princesei puolantį kraitį LC1879,12. púolančiai adv.: Savo kūną puolančiai apdengčiau ir aprėdyčiau prš. | refl.; H: Jam reikia, jis turi tai daryti, jam puolas R329. Žmogui puolasi valdyti savo geismus Vd. Neretai kitaip dūmoja, kaip puolas prš. Mum puolas visą teisybę išpildyti BbMt3,15. Už brolius mums puolasi gyvastį duoti PG. Kožnam duokite, ką kalti este: mezliavą, kuriam mezliava puolas NTPvR13,7. Įsitėmykitės, kaip jums puolasi pasisaugotis ir ką daryti turit ugniai atsirandant rš. Ancas galėjo pietus, kaip púolas, prie stalo valgyti Sch157. Rods, ir tu, baudžiauninkus į baudžiavą guidams, ne tingėt, bet dirbt liepei, kaip púolasi būrams K.Donel. Šitas draudimas kitiems visiems pareitis (puolasi), bet ne tau CII647. Tau nepritinka (nepúolas) čionai kištis KI504. Šis tretysis teip kalbėjo, kaip nepuolas jam kalbėti KlvD178. Tu darei, mans sūnau, ką visiems žmonėms puolasi daryt VoL177. Puoląsis dalykas N. 16. tr., intr. mestis (ant ko) siekiant nugalėti, įveikti, sunaikinti: Šuva ... puolo ant gyvatės ir pradėjo su ja pjautis BM150(Lnkv). Ė kaip tik briedis ateis, tuoj visi pulsma ant jo ir sudraskysma BsPII324. Juo su šatra duodi [žąsinui], juo jis puõlna Nmk. Tu šunį erzini, o tas šuo pula viršuo Prk. Púola kap varnos šunį (labai įnirtingai) Dkš. Aš turiu šautuvą, jau kad anas pul̃s, tai duosiu! Dgč. Guldžia (kastruoja) veršius, kad spakainesniai būtum, kad nepultum [žmogaus] Pb. Šunėkas an tako gulia, geriau tu jį apeik – púoląs labai Ob. Po žiemai meška gali pùlt [žmogų] Mrc. Varnos puola (grobsto, neša) viščiokus, ale šiemet tai ir kuosos pradėjo PnmR. Atsisukęs pamato žalčius jį bevejant ir arkliui an kulnų púolant Jrk117. Demonstruojančius darbininkus puolė raitoji ir pėsčioji žandarmerija rš. Tarybinės armijos laimėjimai puolamuosiuose mūšiuose džiugino visą tarybinę liaudį (sov.) rš. Artilerija stipriai palaikė puolančiąją kuopą rš. Puolamàsis karas NdŽ. Aviacija puola ne tik kovojančius frontus, bet ir jų užnugarius rš. | Mūsų politinė propaganda ir agitacija turi būti kovinė ir puolama (sov.) sp. Leninas įnirtingai puola juodašimtiškąjį didžiarusiškąjį šovinizmą (sov.) rš. Žodis – šiandien jo puolamasis ginklas V.Myk-Put. pultinaĩ adv.: Šuo lo[ja] pultinai LMD(Sd). | refl. Žg: Šuniukas dar neinkando, bet púolasi Pun. An žmogų púolasi [šernas], nesbijo Kb. Kap puoliaũs su skeltiniu, tada net pabėgo Arm. ║ apnikti: Tvanku, dėl to dvilinkiai pùla arklius Šv. Kad ir vėsi, ale bimbalai pul̃na [karves] Užv. Eina, būdavo, tas senukas, o pempės jį kad púola! Vlkv. Musėlės puõlna į akes Lkv. Musikės puõlna an duonos Lkv. Skruzdės ant saldimo púola Tl. Užklok, musės puola mergaitę Rm. Juodvarniai kovo mėnesy peri, o šiltam ore negali perėt – skruzdėlės púola Vl. Šiemet kopūstus labai kirmėlės púola Sb. Cukrinius runkelius puola įvairūs kenkėjai ir ligos rš. Žolė púola ir púola daržus Dglš. Amaras púolė ant žiedų obalių J. Paukščiai uogas púola NdŽ. Jie (vokiečių kareiviai) labai tas vištas pùldavo (labai norėdavo jų gauti) Erž. ║ greit apsupti, apstoti, apspisti: Prasidėjus šokiui, vyrai puldavo merginų būrelį ir išsirinkdavo jaunesnes, gražesnes rš. Negalima nė atsiginti, púola kaip musės medų Jnš. 17. tr., intr. smarkiai kaltinti, priekaištauti, barti, kibti: Būdavo, pùlna ir pùlna visokie šunys (nedori žmonės) ant to vargšo žmogaus Šauk. Ant manęs varguolio teip labai puolate PK64. I vaikas puõlna, i motina puõlna, – aš už ją užstoju Vdk. Kai inejau gryčion, tai visi kaip išsiutę an manęs púolo Užp. Neklauso, ką jam sako, tik púola žmogų kaip šuo Jnš. Púola kaip žvėris ant žmogaus, neleidžia nė kalbėti Jnš. Kap tik inejau pirkion, tai tep ir puolė su stačiais nagais (labai smarkiai) Arm. Manau, pasiguosiu, o jis puola kap meška ant dūmų Plv. Nematęs negali ant žmogaus pùlti (įtarti) Pgg. 18. intr. kibti, mestis, rastis (apie ligas): Tos ligos púola vis an žmonių, o ne an medžių Ob. Nuo tų kaliošų púola visokios nesveikatos Ar. Mūsų vaikus labai puola šašai an nugarų Užp. Tujau slogos pùla Lkv. Vėžys į krūtinę púolė Krš. Kruopas vaikuon į gerklę púolė Pvn. Jis išsigando, tas púolė jam į akis Alk. Kai šaltis griebia, tai ir an ausiukių puola (pakenkia klausai) Gs. An ausų púolė, degmaties daug turė[o] Rod. Gripas púolė ant plaučių Varn. Vėl liga atsikūrė, puolė dideliai staigiai į inkstus Lkv. Púola kojosna, nepaeinu Rod. Galvą skaudėjo, skaudėjo, paskiau prie smegenų puolė Kt. Vaistus kap imi imi, an kepenų púola Vlk. Jam tas viskas púolė į galvą – ėmė durnavot Alk. | Po plautynės pula atrūgos – negaliu avies plaučių valgyti Ggr. ║ erzinti, veikti: Ma[n] tie dūmai tavo į gerklę púola Jrb. Tas vynas púolė jam į galvą, ir pasigėrė Alk. 19. intr. mestis, šokti, lėkti kuria nors kryptimi: Mokiniai stumdydamiesi puolė į klasę J.Avyž. Karžygys puolė į priešų tarpą ir skynė juos kaip varpas S.Nėr. Tik aš puolnù pry durių – misliau, ka mūsų Antanas Vdk. Pulù ten, pulù šen – kaip nėko, taip nėko Rdn. Moteriškė taip sumišo, jog nežinojo, nė kur pulti P.Cvir. Kur tik einu, kur tik puolu, nėr man motinėlės LTR(Jrb). Kur čia pulnì akis išsprogenęs?! Krš. Puoli kaip be akių LTR(Šmk). Kur puoli – ar pekla griūva?! Sln. Kur taip greitai žadi pùlti – pasėdėk šilto[je] Krš. Ko taip pulì? Krš. Karvė gyliavo, ka pùlsu – i parsidūriau! Brs. Skrisiu pulsiu žalian sodelin, pasileisiu in liepelės (d.) Prng. Arklys – gal par ugnį pulti (toks geras) Šts. Jei rudenį paukštukai pradeda pulti į langus, prasidės šalčiai LTR(Krž). Žvirblis puola ant langą prieš šaltį LTR(Brsl). Šuo puõlna į langus Kv. Kaip pamatė, tai puolė tiesiai į klėbį Kv. Puolė motynai ant kaklo i pradėjo krokti Kv. Tada puolė Jozefas ant savo tėvo veido ir verkė ant jo BB1Moz50,1. ^ Smarkiai pulsi – akis išdegsi PPr231. pultinaĩ adv.: Išpuolė iš paločiaus pultinaĩ, šoko į vežimą Jrk80. Ji puolė į pirkią pultinai Mrj. | refl.: O moteriška, nusimetusi nuo galvos storą skarą, puolėsi prie Pempienės V.Myk-Put. Púoliausi į daktarus, ir pagijau Mrj. Lapinas tuoj puolėsi į kibirą, kuris stovėjo su vandeniu ant suolelio po lentyna, ir dairosi jan V.Krėv. Kuo ją (gegutę) labiau veja, tuo ji da arčiau púolasi (ps.) Prn. In mane ir puolė̃s [vaikas] Lp. Kad naminė paukštelė, pulkies namuosan (d.) Ml. Kad bus girios paukštelė, pùlsias girelėn (d.) Dkšt. Kiti nežinojo, kur pùltis (dingti, dėtis) Kb. ║ veržtis, virsti (apie orą, šaltį): Durys atdaros, šaltis puola į vidų Žem. Šiandie puola šaltis į gryčią Ėr. Balse vadinam gryną balsą, kurį padaro dvasia, puldama iš plaučių par balso stygų tarpą Jn. ║ veržtis (ppr. prie labai norimo): Visi pultè púola prie tų sklypų Pbr. Puola kaip liūtai ant ėdesio LTR(Šmk). In žemę nepuola žmonės dabar (labiau nori į miestą) Imb. Kaip gavo par nagus, tai i nebpula daugiau Kv. Kad nelabai púola [pirkti], kad brangu Lp. Jis púoląs an tos avaitės (labai norįs pirkti) Jrb. Jis nelabai púolė ant mergų, jau augęs ženijos Jrb. Ir tas labai miegan pùldavo Krs. Pùla par medį pri tų obulų, negal atmušti Ms. | refl.: Namukas prie rinkų, tai kupčiai púolasi Kt. ║ kreiptis ko maldaujant: Nebežinojau, nė pas ką pùlt, kai prireikė pinigų Srv. | refl.: Kokiai nelaimei atsitikus žmogus nežinai, nei in ką pùltis, nei kas daryt Rod. Tėvas jo yra viešpats visokių turtų ir liepia, idant, ko gi tiktai privalo sūnus jo, jop pultųs ir nuog jo prašytų SPI378. Puoluosi kitop SD262. Púolas in vaikus tėvas (ieško prieglobsčio) Rod. ║ lietis: Litaros mun pul̃na į kupetą Grd. 20. intr. smarkiai, greitai imtis ką daryti: Narsus ant darbo tuo pula dirbti J. Na, tai pùlsiva sodyt! Jrb. O iškūlę eisma gulsma, išaušus pri darbo pulsma D110. Po nedėlios ir mes pùlsma rugių pjaut Vžns. Aš ant rašymo púoliau (mėgau, norėjau rašyti), o dabar neeparašau, i gana Kl. Kai pas taũ būdavo, tai pùldavo ir ravėtų, ir [v]andenio atneštų Slm. Ka mes papratę iš ryto tuoj pùlt pri valgio Rd. Patsai sau ligą pasidarė: nuvargęs ūmai puolo gert O. Godus vilkas, išalkęs ėsti, puolė avinėlio plėšti LMD(Sln). Anies jam púolo kojosan bučiuotie, kad nemušt Švnč. Liuob pùls ant krėslo, ant kubilaičio mitingas sakyti Šts. Tas vyras púolė traukt iš šulinio aną, i abudu užduso Grdž. Puoląs ant ko, veikus R168. Tik puola, tik kuopia – gatava nusprogt! Stak. Labai púolė [dirbti], ale užmerkė akis Pvn. Pùlsi pùlsi – kurgi nupulsi: anksčiau graban Mžš. Iš penkių pirštų – lėkė, púolė – mūrą pasistatė, mašinėlę nusipirko Mžš. O kad anims koki bėda, tai mes pùlams visom keturioms (labai stengiamės padėti) Eig. Prie darbo labai ūmus, puola kaip į ugnį Jnš. Pùla pry darbo kaip akis išdegęs Kv. | refl.: Jis púolėsi namą pirkt Prn. Puolė̃s man rankų bučiuot Lp. Jis iš pirmo puolė̃s pirkt tos žemės, bet paskui apsėdo Alv. Vyras puolas mušt pačios, kam ji visko nesužiūro Mrc. Vaikinas labai darbštus, į kiekvieną darbą púolasi Mrj. Po švenčių dar nespuola darban niekas Arm. [b]21.

pulti sinonimai

pulti antonimai

pulti junginiai

(api)pulti, apnikti, (už)pulti, (už)pulti, užversti, kamuoti, (į)pulti į paniką, pulti gaudyti, pulti kitus, pulti kniūpsčiam, pulti muštis, pulti į, pulti į neviltį, pulti į paniką, staiga (už)pulti, staiga (už)pulti, mestis, staigiai pulti, už(si)pulti, vėl imti/pulti/nugrimzti

Ką reiškia žodis pultis? Visi terminai iš raidės P.

Draugai