ragas reikšmė

Kas yra ragas? rãgas sm. (4), ragaĩ pl. (4) 1. SD316, H, R, DŽ kieta, smaili gyvulio (ppr. žinduolio) kaktos išauga: Ragais badau SD373. Karvė langan barbena ragaĩs – nėr ko ėst Ktk. Kad laibi ragaĩ, tai karvė an pieno gera Mžš. Atejo, karvę už ragų̃, ir išsivedė Drsk. Ką padėsi, sau išmes su ragaĩs, sumins [karvė] Lk. Ji (karvė) ant ragų̃ vedama Jrb. Piemenai buvom, tai vainikus dėjom in ragų̃ žėdno kad gaspadoriaus būt vainikas an karvės LKT337(Rš). Dalgio pagaliukas būna a rãgo karvės, a medinis Vl. Ožio ragelį movė ant šakių, juo lįs į mėšlus Šts. Kad buvo ožiai, o kad ragaĩ: iš paausių dujai, o dujai ant viršugalvio Pnm. Daskasė ragum̃p [ožio] Lz. Ožį už barzdos – ir vis botkočiu taukšt par ragùs Šmn. Ožiai … spardo, ragais bado DP209. Davė ožiuką, ir tą be rago, kuiną, vežėčias, pusę botago LTR(Dkšt). Jautis pamovė piemenį ant ragus Dr. Treti metai, kai penki vyrai vieną jautį iš miško veda, ale tiktai ragai jo dabar tematyti LMD(Sln). Baubdami jauteliai ragais žemę ardo LTR(Al). Jautis ragais bado KBI30. Briedžio ragaĩ K. Po septynius ragùs [briedžiui] in vieną šoną ir in kitą Dgč. Briedžio ragaĩ kaip sietas – šakų šakų kaip prisodinta Ktk. Briedis dideliais ragaĩs kaip jautis lekia par dirvas Sd. Skėsti ragaĩ KI162. Bet devyni rago gyvuoliai, keturios avys ir visos kiaulės liepsnose pasiliko LC1883,23. Nuo kiekvieno rãgo po kiaušinį [storastai mokėdavo] Grv. Iš rago jaučio dirbo trūbą J. Senovės lietuviai iš tauro ragų dirbdavo taures alučiui ir midui gerti Blv. Gaidys pragydo, tas biesas mažne ragùs nusilaužė, kol išbėgo (ps.) Žr. Aš, ožkytė nabagytė, dailių ragẽlių, adatos plaukelių LKT269(Pbr). Ir išvydo aviną užupakalyje savo krūmuosa ragais įraizgytą BB1Moz22,13. Saulelė ragúosan – giz giz giz (sakoma, kad karvė zyliotų) Dkšt. Rãgas ragañ, koja kojon – visi namo! (galvijus gena) Ds. | prk.: Saulytė ragus kiša (šviečia pro debesis) Trgn. Iš debesų išplaukęs mėnulio ragas liūdnai pažvelgė į žemę rš. Eina ji (bobutė) sulinkusi, panaši į mėnulio ragą ir kriukiu bado purvyną, tarytum matuotų jo gilumą E.Miež. Miežius sėki į mėnulio ragučiùs (kai jaunas mėnulis) Klvr. ^ Pykši kai karvės rãgas Dkšt. Skūpi kaip rãgas Ėr. Rasi parėdką su itum skatyna be ragų̃ (kvailu žmogumi)! Arm. Karvės pienas ne ragūse, bet daržinėj Sd. Jaučias didyn – ragaĩ platyn (vaikui augant, auga ir jo norai) Krs. Ožys senyn – rãgas platyn Dkš. Jautis senyn – ragas kietyn Žvr. Šis laiko ragus, ans melžia (vienas dirba, o kitam nauda) B. Kas ragùs laiko, o kas melža Rdn. Tik man ragùs paduok, velnį aš pats ištrauksu Grz. Ragai prieš ragus B. Gal velniui ragus statai (atkertama sakančiam „neturiu laiko“) LTR(Ds). Kai vyras baras, tai mums, moterims, tylėti: žinai, jaučio ragas ne pyragas – kai duos kūloku, dar primuš Jz. Vieni ginas nagais, kiti – ragais LTR(Jnš). Ausys ragų neprilygsta (sakoma, kai silpnesnis nori susilyginti su stipresniu) R. Ausės ragų̃ neprilygo ir neprilygs Lkv. Priteks ragaĩ ausis Sch111. Staiposi kaip šuo, ragų pririjęs Šv. Nelaužęs rago, nevalgysi pyrago Rm. Morčiaus šaltis trijų metų veršiuo (jaučiui) ragùs nuvaro (kartais būna labai stiprus) LKKXIII37(Grv). Balandžio delčio[je] treigiai jaučiai ragùs ar nušala Lkv. Dėl mano ragų̃ (dėl manęs) daryk kaip nori Jrb. Nedavė Dievas kiaulei ragų – visą svietą išbadytų VP31. Jei kiaulė ragus turėtų, visą svietą išbadytų Erž. Jiems tik ragų trūksta, o šiaip tikri velniai Pt. A su ragaĩs, ka neišsitenkat?! Kt. Neganda susiremia ragaĩs (viena bėda – ne bėda) NdŽ. Velnio ragu pasmirdo Sln. Pūsk ožiuo į rãgą, gausi pyragą Slnt. Kai bėga – su ragais, kai miegabaužas (kiškis) LTR(Aln). Ožio rage saulė teka (krosnis kūrenasi) LTR(Ldvn). Ožys pirtyje, ragas lauke (sija) LTR. Ožiukas žaliais rageliais (svogūnas) LTR(Jnš). Kalne rage barškinta, kalnely trinksėta, svečių būta nesušilus ir vėl tuoj išeita (rugiai) Pkr. Du galai, du žiedai, du ragai, per vidurį cviekas (žirklės) LTR(Slk). ║ pl. Kš prk. kakta: Kai gaus kuolu į ragùs, tai nešnekės, kas nereik! Alk. ^ Diržo du galai: vienas man į nagus, kitas tau į ragus LTR(Mrj). Lazda turi du galu: vienas į nagus, kitas į ragùs Klvr. Gausi šluotų! – Šluota turi du galus: vienas man į nagus, kitas tau į ragus! Alk. ║ pl. prk. išdidumas, priekabumas: Ragaĩ i uošviams, i vyruo – nebsusišneka Krš. ║ apie sukietėjusį ar kietą daiktą: Rago namuose (kiaukute) belindojint, vėžliui niekas nekaitėjo S.Dauk. Sušlapusios Martyno kurpės paskui virto ragu I.Simon. Šala, kad išskalbti drabužiai tuojau pat ragè viename pasilieka Plt. ^ Ką te – apie mum rugiai kaip pečiuj, kaip rãgas (labai kieti, sausi) Slm. Sušals kaip ragaĩ drabužiai Slnt. ║ prk. bažn. jėgos, galingumo simbolis: Ir attiesė mumus ragą išganymo BPII232. Ir užstatė mumus ragą ižganymo namuose Dovydo, tarno savo Ch1Luk1,69. Ragas jo bus pakylėtas su šlove Mž460. Paaukštino ragą savo žmonių BbSir47,6. 2. DŽ tokio išaugos pavidalo pučiamasis muziko ar signalinis instrumentas: Senovės lietuviai kare, žadindami kareiviuose narsumą, drąsumą, pūsdavę į ragus ir trimitus LTII113. Ragu trūbiju SD47. Ragelis dėl trūbijimo I. Tik toli Šventosios pakraščiuose, rėkdavo žąsys, raudojo piemenų rageliai J.Bil. Per mišką ataidėdavo pravažiuojančių traukinių garsas, kažkur iš toli atplaukdavo gūdus iešmininko ragelis rš. Čia nesigirdi piemens ragelio. Čia skamba trimitai ir dunda būgnai E.Miež. Ragai aidėdavo giriose J.Gruš. Dusliai gaudė miško ragai rš. Tegaudžia rudenio ragai! S.Nėr. Anglų rãgas MuzŽ. ^ Ne tai dūdai ragas LTR(An) 3. tokios išaugos pavidalo arba iš jos padarytas indelis tabakui, parakui, aliejui ir kt. laikyti ar vynui, midui gerti; jame telpantis kiekis: Ragai gėrimui buvo vartojami iki XIV – XV a. ne tik didikų, bet ir eilinių gyventojų MLTEII662. Kariams diržas iš senovės buvo reikalingas kovos peiliams, kalavijams, geriamiesiems ragams bei kt. būtiniems daiktams pakabinti MLTEI409. Į vieną rãgą alutį dariau, į antrą rãgą midutį miešiau JV829. Su ragù gersi, su trūba trūbysi, su ilgu botagu kiaules ganysi (d.) Klvr. Parako rãgas K. Kur užudėjai rãgą su paraku? Btr. Ir išsitraukiau ragą tabokos LTR(Mrj). Aliejaus ragas CII169. Samuėlius … išpylęs alyvos ragą ant jo galvos LTII111. Gera dvasia ant žemės nulipo su pilnu ragu gėrybių prš. 4. N, DŽ, Nd, Kin valties galo išsikišusi viršūnė ar vieta prie jos: Šėpies rãgas KII154. Priešakio, užpakalio rãgas Prk. Aš sėsiuos į ragelį, o tu į pryšakį Plng. Ant laivo rago žirgelį pašėriau TDrVII71. ║ N stogo žirgelis. 5. DŽ gumbas: Duočiau sprigtą – tuoj ragas iššoktų rš. Tik truputį, rodos, tekliuvau, ir tuoj ragas kaktoje iššoko Akm. Ant kaktos iškilo rãgas Mšk. Kai davė lanko galu, tuoj kaktoj rãgas išdygo Dbk. Ragikes slydino i rãgą įsidėjo Krš. Su trim ragaĩs vaikas Ds. 6. K, DŽ smailus žemės plotas, įsikišąs į jūrą, ežerą ar mišką, pusiasalis: Marių krantai, įlankos, ragai – vienas iš gražiausių gamtos reginių Neringoje sp. Jūros krantas keistai išraižytas smėlio ragais rš. Prie rãgo sugavo daug žuvų Krd. Būčiau paskendęs, bet užplaukiau ant rago Rtn. Mūsų ežere yra vienas rãgas Kč. Žemės rãgas KII5. Eikim maudytis in rãgo Blnk. Daugiausiai žolės buvo ant ragãlio Prk. Ant ragelio nesėsiu kitais metais javų, atplaukę antys vis tiek nulesa Pns. 7. DŽ koks nors smailus, riestas daiktas, įrankis; jo smailioji dalis: Šakės ragai (nagai) Vrn. Trumpesniejai [šakės] ragai padidintų tiktai darbą ir po pirmojo apvarpymo reiktų du kartu varpyti S.Dauk. Neužduok per [šakočio] rãgą – visi puodai nulakstys Krp. Plūgo ragaĩ (rankenos) yr kaip dviračių Klk. Tam dviračiui nebegaliu atsukt ragų̃ Lnkv. Prisiveržk ragùs [dviračiui], matai, kad eina lekų lekais Jnš. Nuspirko lenkišką dviratį, ragùs nupjovė ir važinėja Mlt. Tik prileido kirvio rãgą (žambą), jau ir nėr piršto Brž. Viena ranka už [pjūklo] rãgo, o kita už lentos laiko Srv. Ragù (rankena) apgręžė malūną pavėjui Mšk. Eglė galūse su šešiais rageliais gera būs parasodninkuo tošiniuo dirbti Šts. Čia ragẽlis, ką rankom turėtis Grv. Neažmiršk tik insdėt ragų̃ (riestų pagalių), ba nedaug pareis malkų [į roges] Švd. Kaip išlenks su tokiais lankteliais sruogą, kad vienas ragẽlis nulūžęs Lnkv. Da mestuvuose yra vagiai, aba ragaĩ Alvt. Kas gi jau krijeliui rãgą nulaužė? Srv. Veleno ragaĩ būna keturi Vl. Ragùčiai [šakės] geležiniai būna Prl. Tu ten lenksies tėvužėlio kaip žagrelės ragužėlio DvD186. Ragus (paraštėje stulpeles mažas) padaryk ant jo keturių sąsparų BB2Moz27,2. 8. kai kurių bestuburių gyvūnų įvairios paskirties atauga: Judinamiejai vabalų rageliai I. Sraigė pusiau išlindo iš kaušelio, pastatė ragelius ir vėl juos suglaudė J.Balč. Vikšras tamsiai žalias su žydru ar mėlynu ragu užpakalyje rš. 9. kampas, kertė (namo, gatvės, vežimo, stalo ir kt.): Čia seniau galui ulyčios, in rãgo, buvo vilnakaršė Lel. Mažytė krautuvėlė tuoj už rãgo, Gedimino gatvėj Ukm. Čia nestovėkim vidury, einam ant rãgo Krsn. Nuo upelio pusės rãgą (šieno vežimo kampą) jau ir numynei Srv. Vaikas prasimušė kaktą ant stalo rãgą Kp. Bei Moziešius ėmė kraujų ir dėjo tus ant ragų altoriaus BB3Moz8,15. 10. duonos kepalo kampelis, žiaunė: Insidėjau miškan ragẽlį duonos Aps. 11. skarelės, nosinės kampas: Prispaudus rãgą turi, kad nenupūst vėjas Šmn. Skarelės rageliù pašluosčiau akis Rgv. Ne tais ragaĩs surišei [skarelę] Kp. 12. ketvirtadalis lanko (metant audeklui siūlus): Tris lankus ir rãgą apsimečiau Rdm. 13. tokia padėtis, lošiant kortomis ,,vežimą“, kai visi lošėjai išeina (po to pralaimėjusiam keturis kartus užrašoma po du vežimus): Neturėjau vežimų – prisirinksu par rãgą Krš. 14. anat. galvos smegenų šoninis skilvelis: Priekinis ragas (cornu anterius) rš. Apatinis ragas (cornu inferius) rš. 15. BzF162 sausio mėnuo. ◊ ant rãgo viešoje, matomoje, judrioje vietoje: Mes gyvenam ant rãgo ir viską matom Klvr. ant rãgo (į rãgą) pareĩti (daeĩti) sunykti, suvargti: Tiek jau dàeita jų ragañ Klt. Jeigu jin būtų žiūrėjus ant jį, būtų ant rãgo parė̃jus Upt. ant ragų̃ nešióti pykti: Kas čia yra, kad ana mane ant ragų̃ nešiója?! Ign. ant ragùčio stovė́ti būti keblioje padėtyje: Aš jau an ragùčio stovė́jau Alv. be ragų̃ geras, taikus: Kur rasi, kad būt visai be ragų̃ Alk. į (ant) [óžio, ožkõs] rãgą (ragẽlį) riẽsti (suriẽsti, varýti, suvarýti) priveikti, įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Gyvenimas riečia į ožio ragą E.Miež. Jis ir gudriausią ožio ragan suriestų K.Bor. Gaila, kad tu toks beragis, o tai dvikovon pakviesčiau ir ragan tave suriesčiau B.Sruog. Kaip bemat ir sùrietė į óžio rãgą Gs. Bėdos ir bėdos, ragañ čyst suvarìs Sug. Suvãrė į óžio rãgą Dkš. Ožkos ragan suvarysiu Ukm. Suvarysim ant rãgą Krč. Suvarė manę jau čyst į ragelį LTII115. Yra moterų, kad ir geriausią vyrą (pjovėją) suvaro ožio ragan Kp. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš. į [gývą, óžio] rãgą labai (sušalti, sudžiūti, nusigerti): Sustyro, sukietėjo žemė į ragą Žem. Sudžiūta ragañ čebatų Sdk. Džiovino sūrius į ragus, bet nepardavė nėkadais Plng. Iš laibų dešrų niekai – sudžiūvo ragañ Mžš. Darbo nedirba, nusisėdėję, sustyrtum į rãgą, jei nevarinėtum LKT74(Rdn). Padžioviau išskalbtas paklodes daržinė[je], tai ragañ sušalo Mžš. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai, ištežusiom ir vėl į ragą sušalusiom pirštinėm J.Balt. Slinkis, vaikeli, arčiau prie ugnies, į gyvą ragą sušalai! A.Vencl. Ji jau net į ragùtį sušalo Skr. Bėk greitai šiltis, jau sušalęs ožio ragan Smn. Grumtai sudžiūvę ant óžio rãgą, nė su velenu sutrupyt nebegalėjo Ps. Nusigėrė jis ožio ragan Gdr. į [óžio] rãgą riẽstis (tráuktis) 1. vargti: In skolę insivarė, in rãgą riẽčiasi Prn. 2. kūprintis: Nugara į ožio ragą riečias nuo tokio darbo Rz. Senstu, tráukuos į rãgą Krš. į rãgą (į ragùs) eĩti (susieĩti Sch111, sulį̃sti) sumažėti, išnykti, dingti: Pienas į rãgą eĩna, paėst [karvei] nėr kur Erž. Pienas į rãgą suliñdo Krž. Ganyklos nėr, pienas į rãgą sulį̃s Sg. Ant Joninių pienas į ragùs [sulenda] Klvr. Ir jo turtai jau suliñdo į ragùs Up. į ragẽlį pū̃sti miegoti: Pečių kūrina marti, o močia pùčia ragẽlin Slm. į rãgą šìkti vlg. daryti, ką nori: Galės šikti į ragą munasis – aš išeisiuos nu tokio prasto vyro! Šts. Šik į ragą, kas mun darbo! Šts. Tada nors šìk ragañ, kai jau ištekėsiu Ds. kaĩp į ragùs sulį̃sti išnykti, sumenkėti: Sveikata kai į ragùs suliñdo KzR. kaĩp (lýg) iš gausýbės (perkū́no) rãgo labai smarkiai, gausiai: Lyg iš gausybės rago pasipylė daugybė naujų romanų, novelių, apysakų K.Kors. Patarimai pasipylė lyg iš gausybės rago rš. Pinigai pylėsi kaip iš gausybės rago rš. Tų ateivių žemaičiams Dievas davė kaĩp iš perkū́no rãgo Ggr. kaĩp iš [vélnio] rãgo gerai, sėkmingai: Kaĩ iš rãgo viskas išėjo Skr. Eina darbas kaip iš rago KrvP(Kp). Šneki kaĩp iš rãgo (greitai, sklandžiai) Vlkv. Gieda merga kaĩp iš rãgo Dglš. Gyvenam kàp iš vélnio rãgo Brb. nei kárvei ant ragų̃, nei árkliui ant stim̃burio netinkamas, nepadorus: Jau, sakau, dabar tų jaunų apsirengimas – nei kárvei ant ragų̃, nei árkliui ant stim̃burio Glv. nuo rãgo atskìlęs apie labai šykštų: Tas yr nu rago atskilęs, skūpas, kietas kaip ragas Gršl. óžio ragaĩ užsispyrimas, nepaklusnumas: Knipeliai apdaužė gerai bobos ožio ragus BsMtII23. paródyti, iš kur̃ ragaĩ dýgsta nubausti, nulenkti puikybę: Aš tau paródysiu, iš kur̃ ragaĩ dýgsta! Grž. ragùs apdaužýti sutramdyti užsispyrimą, nulenkti: Ar negali jam lazda ragų apdaužyti! LTR(Alv). ragùs apsidaužýti nusiraminti: Maž (galbūt) apsdaužìs ragùs, apsispakajis Klt. ragaĩ atslū́go praėjo noras, įkarštis: Jau, sako, atslū́go ragaĩ su statybom Slm. rãgą (ragùs) dė́ti (dúoti) atsigulti miegoti: Dė́jau rãgą (ragùs) ir išpūčiau visą dieną Slm. Pabudau penktoj, paskui kaip dė́jau ragùs, tai taip lig vienuoliktos Slm. Dúok ragùs į podušką i miegok LKT103(Klm). ragaĩ dýgsta (išdýgo, áuga, išáugo, užáugo) keliasi į puikybę, darosi nepaklusnus: Jau ir jam dygsta ragai J.Jabl. Su geru glostomam ragai dygsta Šv. Mun buvo išdýgę ragaĩ, ale i tavo par sprindį! Krš. Gailėk [vaiko], o dabar ragaĩ kokie užáugo – nebenulauši! Mžš. Vaikam greit ragaĩ áuga Dglš. Cit, ba jau tavo ragai per daug išaugo! Lp. Niekas nelupo kailio, tai ir išáugo ragaĩ už patį didesni Jnš. ragùs gráužti būti labai alkanam, išbadėjusiam: Karvė ragùs begriáuža, bėk – parkelsi! Šts. ragùs įdúoti išpaikinti, valią duoti: Tas vaiko glostymas tik ragùs įdúoda KlK6,65(Krš). Kitam tokiam įdúoda ragùs, tas i valiai (ima triukšmauti)! Trk. Tokius ragùs negal įdúoti vyriškuo Trkn. ragùs (rageliùs) įgáuti (gáuti, įsigáuti, įgýti, užsiaugìnti) 1. išpuikti, pasidaryti nesukalbamam: Ir kunigai, ragus įgavę, buvo pašėlę Žem. Įgãvo ragùs, nebgal susišnekėti Krš. Gyvenime bebūdama, įgãvo didelius ragùs Šts. Kol dirbo su visais, buvo kaip žmogus, o kai pasidarė vyresniu, tuoj ragùs įgãvo Jnš. Iš mano gero ragelius įgavo LMD(Kltn). Tavo sūnelis jau par didelius ragus įgavo Akm. Didelius ragus įsigavo Skd. Per daug didelius ragùs užsiaugìno Sdb. 2. pasidaryti valdingam: Jei jis ragùs gáutų, tai man po gyvenimui Gs. Pirmiau ji nebuvo tokia ragė, o kai išponėjo, tai didelius ragùs įgìjo Jrb. Mažą mokyk, o ne tada, kai ragus įgy[ja] LTR(Grk). Jau tas įgijo ragus Pšl. ragùs įkìšti įkliūti, patekti į keblią padėtį. ragaĩs ir nagaĩs energingai: Laimę reikia imti ragais ir nagais S.Čiurl. rãgą laikýti (paim̃ti) Skr turėti kur pirmumą: Jonikienė ten rãgą paė̃mus Snt. ragùs (rageliùs) láužyti (apláužyti, nuláužyti, suláužyti, nuláužti) suvaldyti, nugalėti, sutramdyti, įveikti užsispyrimą, puikybę: Laužyk ragus mažam, pakol įveiki An. Anots tėvo nabašninko (velionies), láužyk vaikui ragùs, kol tėvo kurpės ne į sykį (per didelės) LKKIX151. Ne aš būsiu, jeigu tiems piemenims ragų nenulaušiu K.Bor. Mokėsiu dar aš tokiam varvanosiui ragùs nuláužyti! Varn. Nesididžiuok dideliai, da aš tau ragùs nuláušu Vvr. Reikėtų ir tam ponui ragelius aplaužyti rš. ragaĩ minkštė́ja rimsta: Jau jo ragaĩ minkštė́ja Dkš. ragùs leñkti (nuleñkti, nusùkti) suvaldyti, sutramdyti: Reikėjo mažam ragùs leñkt, o ne daba Erž. Daba jam ragùs nùlenkė, paprastu dirba Erž. Reiks ragaĩ nusùkt Dkš. ragaĩs nešìks Erž vlg. nieko neatsitiks, nekenks. ragaĩ nulū́žo (aplū́žo, nukrìto) sumažėjo galia, puikybė: Pažadėjo bobos skųstis, tujau nulū́žo ragaĩ Krš. Ir aplū́žo ragaĩ Ėr. Nukrìs nukrìs ir anam ragaĩ LKT100(Užv). ragùs nusidaužýti išsidūkti, išsisiausti: Jaunieji turį popirm savo ragus nusidaužyti prš. ragùs nusiláužti prarasti puikybę, galią: Tai ir puikumas Kindės, bet nusilauš sau ragus V.Krėv. ragùs pakélti pasipriešinti: Prieš jį ragų̃ nepakélsi Ps. ragùs (rãgą) statýti (ródyti, paródyti) pūstis, būti išdidžiam: Aš užėjau pasikalbėti su juo kaip su žmogum, o jis ragus stato J.Avyž. Jei per daug ims rodyti ragus, tai susilauks blogesnio likimo rš. Dabar, ka paliko su kupra, i vyras geras, o pirma rãgą stãtė, ka ui! Ms. Mano marti ankstokai parodė savo ragus An. ragùs ūgénti duoti valią, paikinti: Ragus jam da ūgen' (pataikauk) Dglš. ragaĩ užkaĩto įkaušo, įsigėrė: Truputį išgėrė, ragaĩ ažkaĩto – pradėjo daugiau ieškot Dbk. Išgėrėm tris pusbonkius, mum ir ažkaĩto ragaĩ Dbk. ragù rė́žti dañgų keltis į puikybę, didžiuotis: Ragu dangų rėžia, barzda žemę šluoja LMD(Šl). Kaip gaspadinė prie kunigo dasisto[ja], ragu dangų rėža, didybę kela J. ragùs sùka ant kapų̃ greit mirs: Suka ragus ant kapų – blogai serga Varn. su ragaĩs piktas, išdidus: Bet kad ji su ragais… Pasakyk jai žodį, jau ir susuka snukį I.Simon. Na, ir boba – su ragaĩs! Mrj. su ragaĩs ir su nagaĩs viską (suėsti): Jeigu visas tris laikysit, suės su ragaĩs ir su nagaĩs Jnš. su ragaĩs nudùrti mušti: Nerodyk dantų jam, bo su ragaĩs nudur̃s, kai supyks Šln. už ragų̃ BŽ31 energingai, smarkiai: Čiupk gyvenimą už ragų J.Gruš. vélnias kìša rãgą į sùbinę vlg. verčia, spiria: A vélnias rãgą į sùbinę kìša, ka skubi?! Krš. vélniui lū́žta ragaĩ LKT156(Grz) netvarka. vélnias nusiláužtų ragùs labai sunku, blogai: Mano ruožas šiaip nieko, bet vienoje vietoje velnias ragus nusilaužtų rš. vélniui nusùkti ragùs ką nepaprasta, ką tik nori padaryti: Šitiek vyrų išsipalgavoję gali ir vélniui ragùs nusùkti, ne tik apsidirbti Srj.

ragas sinonimai

ragas junginiai

  • elnio ragas, kietas kaip ragas
  • Bulvikio ragas, Gausybės ragas, Kolkos ragas, Ragas (reikšmės), Ventės ragas
Ką reiškia žodis ragasnapiai? Visi terminai iš raidės R.