raikštė reikšmė

Kas yra raikštė? raĩkštė sf. (2), raikštė̃ (4) Azr, Prn žr. raištis: 1. Alv Kiaulės pririštos an raĩkštės Smn. Vežimą su šienu apjuosia raikštėmis Auk. Nuvyk raĩkštę teliu, ba nėr an ko pririšt Mrk. Iš kanapių veju raikštès Vrn. Dirgėlinės raĩkštės geros: jos ne tep greit supūsta Smn. Cigonas miške pradėj karnas lupt ir raikštès vyt Azr. Lenciūgą karvė sutraukė, tai dar pririšau an raĩkštės Drsk. Raĩkštė kap baronka (stora) Mrc. Raikštės, raikštės, suriškit strielčių TDrIV273. Nutrūko raikštė jai no pečių LB268. Seniau matuodavo per dalybas raikštėmis LTR(Lš). Ant raĩkštės kabo marškiniai Lp. Abu, surištu virvėmis, pančiais, raikštėmis ant kaklo, vedė juodu pirma savęs pikti kryžeiviai V.Krėv. Raikštẽlė suveržia rankavėto galus Krn. Oi, tai pakorėm sūplaukėles, oi tas varines raikšteles (d.) Vrn. ^ Čia žmogų be raikštės surišo ir papečkėn nukišo KrvP(Vlk). Mergelė kap raikštė̃ (liekna) Drs. ║ Girdžia, kad jau varo an raikštė̃s prie savęs LTR(Alv). Prisirišo diedas ožką ant raikštukės ir ima gyvai skūrą LMD(Klvr). ^ Trumpą raikštę ir ramus arklys nutraukia TŽV600. ║ Jeigu žmogui kelionėj atsiriša apavo raikštelė, tai sako, kad kelionė nesiseks LTR(Auk). 2. Kai raguotis katras gyvulys apsiėda, tai jį žaboja su raikšte, padaryta iš šiaudų, ir varinėja, kad pasibėgiotų LTR(Auk). 3. žr. raištis 5: Šalin meskie juodus rūbus, skriblių, batus, raikštes dryžas A1885,70. 4. rykštė: Kad paimsiu raĩkštę – žinosi! Lzd. Tau raikščių̃ duosim Lz. ◊ raĩkštėmis eĩti labai daug būti: Utėlės eĩna raĩkštėm Lp. raikštès výti seilėtis: Jis jau raikštès vẽja Lp.