ramus reikšmė
Kas yra ramus? ramùs, -ì adj. (4) 1. nejudantis ar vos judantis; nejudinamas: Ramaũs vandens dugnas gilus BŽ318. Rami jūra NdŽ. [V]anduo neramùs, bangom eina Kvt. Ant ramaũs vandenio Dubos ežeras Dbč. Del mumi ir ežerai rãmūs stovi (nežuvaujame) Grl. Katė kurmius išgaudė, dabar ramùs daržas Krm. ^ Ramiam raiste velniai dėbso LTR(Mrj) Ramùs vanduo krantus griauna Erž. Ramus vanduo pakrantes išneša LTR(Užp). ramiaĩ adv.: Komanduojant „ramiai!“ – tuojau atsistoti taip, kaip reikalauja statutas, nejudėti rš. Daba sto[vi] ramiai: žiūria, kas dėsies LKT155(Škn). O ir akmuo mūsų krašte retas kuris ramiai išgulėjo savo vietoje rš. 2. Q67, K kuris lėto būdo, nesmarkus: Gavo gerą žmoną, ramią kaip avelę Jnš. Tai ramùs žmogus: kur jį nustūmei, ten jam gerai Dkš. Tai ramùs: gali ant galvos kuolą tašyt PnmA. Gausi bernelį skaistaus veidelio, gero ramaũs būdelio DrskD265. Ramus žmogus B. Kitas ir piemuo apsiženyja, o kad jis ramùs, tai dar nesiženyja ir užaugęs Skr. Jie labai ramūs – jei patinka, gali tris dienas viešėtis (juok.) Ėr. Seni gi vyrai trezvi tur būti, rami, viežlybi Mž37. Ramus arklys B. Katros ramios [karvės], lengviai uždeda vainikus Žln. | Alus ramus (sulaiko prie savęs) B. ^ Ramióji kiaulė gilią šaknį knisa Pln, Rs. Rami karvė greitai priėda LTR(Srj). Ramiam užeina begulint, greitasis pats užbėga Vžns. ║ kuris laikosi tyliai, nešėlsta: Ans ramùs negalia būti, ans nora žaisti, i viskas! Vkš. Būk, vaikeli, gerutis ir ramùtis PnmA. Ar tau miežis šiknoj dygsta, kad toks neramùs? Ig. Prašiau būt ramaũs, gero Lp. | Kiaulė gal meitėlių ieško – neramì Mžš. Kap išguldo veršį, tai ramèsnis Mrc. ramiaĩ adv.: Sėdi sau ramiaĩ MitII13. Kai vienas, tai anas landžioja ramiaĩ Ob. Radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius savose lankose J.Bil. Jei kiaulės miega ramiai visą dieną, bus ilgas lietus LTR(Krž). 3. be triukšmo, tylus: Šiltas ir ramus buvo pavasario rytas prš. Ramios, malonios vasaros naktys; medžio užmigęs nejuda lapas Mair. Ramùs laikas Žl. Oras buvo ramus ir vėjas šiltas P.Cvir. Ramùs vėjelis J.Jabl. Eisim mudu, mergele, ramios ugnies kurti J.Jabl. Šįmet rãmūs vakarėliai, nesipeša, girtų nesimato Kt. Anksti rytą ramutėliai visi keliai rš. | Ne kuo tau, Nemune ramus, stebėtis, amžiais tiek regėjus Mair. ramù n.: Gera žmogui prie savo namų, kai aplinkui ramu E.Miež. Aplink ramu. Tik šakose lakštingala dainuoja pasislėpus rš. Rytais visur ramù Grž. ramiaĩ adv.: Lynoja, bet teip ramiaĩ Mžš. Seniau buvo ramiaĩ: ne nėkas nemušdavos, nebardavos Tl. Vanda užkišo seniams snukius – dabar ramiaĩ Krš. Ramiaũ ten (kaime), žolynukai, vaikštinėji sau, o čia – ant gatvės Skdv. Neturime reikaluose ir priespauduose mūsų Dievop … labai šaukt …, bet ramiai, be dūmos maišto ir be baimės DP81. ramiúoju adv., ramiúo: Anas su juo ramiúo apsiejo Tvr. 4. K be rūpesčių, jaudinimosi, netrikdomas: Ramì širdis, ramùs žmogus, kurs nieko negedauna, o magulis, kurs blaškos J. Aš gyvenu viena, tai bent rãmią galvą turiu Prn. Lietuvių tauta rami dėl savo ateities sp. Kam tu man davei šitą meilę? Aš tokia buvau rami, taip laisvai gyvenau V.Krėv. Valstieti, artojau, ramus lauk rytojaus! L.Gir. Būk ramus ir eik sau namon BsMtI12. Tada viešpatavo dar rami linksmybė mūsų šaly V.Krėv. Vis toki nerãmūs laikai Krm. Buvo laikas, kada man buvo gaila tavo neramios sielos V.Krėv. Vagies nerãmios akys (dairosi, ką pavogti) Vr. Būtų linksmas dvarelis, būtų meilus bernelis, tik neramì širdelė, kad svetima šalelė DrskD54. Nerami ir audringa buvo jo praeitis A.Vien. Mano tėveliai aukštam kalnely tai seniai miega ramų miegelį LTR(Kpč). Gulkia, dukrele,… ramusio miegelio TŽI181(Vlk). Tai tu insiduokie nor per ramų miegelį, tai tu suramykie man sesulei širdelę (rd.) Mrc. ^ Ir bėda badosi, ir vargas spardosi, kur čia žmogus ramus būsi KrvP(Šn). Ir vilkas svetimo[je] girio[je] neramus LTR(Vdk). ramù n.: Man neramù K. Čia man ramu R. Ramiaus man tenai R. Ramù kaip Dievo ausyje SkrT. Jei bus ramù, susitiksim PnmA. Rašysiu vis apdraustais laiškais (man pačiam bus ramiaus) J.Jabl. Drebant langams, neramu sėdėti troboje rš. Penktadienį neatvažiuoja, tiek man neberamù Ob. ramiaĩ adv. K: Tarybiniai žmonės ramiai žiūri į ateitį (sov.) sp. Anas daug nemislija, ramiaĩ gyvena Smal. Blusos neduoda jiems nė ramiai pamiegoti J.Jabl. Ramiai jau miegosiu PK46. Žmogus būk mažiau valgęs, ale ramiaĩ Vdk. Dabar ramiai numirsiu S.Stan. Įleido bernas savo gaidį pas baronus ir ramiai atsigulė LTR(Šil). Daba gyvenu ramiaũ: kur noriu, čia išeitu, ką noriu, čia dirbu Vvr. Po nedidelių ir kvailų gaisrų gatvės gyvenimas vėl slinko ramiai, mieguistai ir palaimingai J.Gruš. Veidas buvo ramutėliai nuolankus rš. Ramų ramiausiai toliau dirbo savo darbą A.Vien. | Katorgininkui pasimirus, siuntiniai kuo ramiausiai (kaip niekur nieko) ir toliau eidavo jo vardu B.Sruog. ^ Daugiau dirbsi, jaunas būdamas, ramiau gyvensi pasenęs KrvP(Mrk). Ramiai gyvena kaip meškos ausyj Vrn. 5. Pst geras, mielas, malonus, jaukus, džiuginantis: Rami vieta SD287. Te labai ramì vieta – prie upės, miškas matos Mlt. Katrie atvažiuoja, tai giria, kad rãmios vietos Ign. Koks ramùs kelias, kai medžiais apsodintas Dbk. Jų troba labai ramì Trgn. O, šiandiej ramì gryčia: prikūrinau gerai Mžš. Čia nelygūs laukeliai, čia neramūs nameliai LTR. Ar tu čionai nerimsti, ar neramūs namužiai RD166. Išveš išveš mane jauną svetimon šalelėn, neramiõn draugelėn DrskD74. Daržas ramus pirmo žmogaus SD314. ramù n. SD287: Kur čia eisi: ir namie ramù Dbk. Ramù su savaisiais Dbk. Čia par jum teip ramù, nors namo neik Mlt. Ai, kaip man ramù prie ežero Sdk. Tenai baisiai ramù dabar Kzt. Ai, Dievuli, kaip man ramu pas motulę būti! (d.) Ign. Tai man buvo labai ramu, kai motulė kėlė, kalbindama meiliais žodžiais kaip lakštingalelė LTR(Slk). Kur inpratęs žmogus, te ramù Mlt. Ramù gyvent, kolei žmogus sveikas Dbk. Ai vienai neramù, vis misliji ką – dviem ramiaũ Vdš. Kai dykas būvi, tai neramù Mlk. Net ramu ant širdies, išgirdus tokį dalyką V.Kudir. Dabar maudytis būt ramù Mlt. O neramù, kai apsniaukę Ktk. Tuoj ramiaũ, kai debesy saulė Km. Ramių ramiausiai čia gyventi A.Baran. ^ Ir girioje ne visados ramu, ir šile ne visados tylu KrvP(Ant). Visur gražu, bet svetur neramu LTR. 6. Dbg linksmas, smagus: Ot ramùs žmogus: juokias i juokias Švnč. Tu šiandie ramùs kap kuokinėj Dglš. Ramùs: būdavo vis eina vakaruotų šeštadieniais Šmn. Anas šimtą penkioliką metų turėjo, ale toks da ramùs buvo, toks ramùs Švnč. Čia ramùs svietas Kli. Pragydo gydo ramūs gaideliai NS1225. Kad sulauki žmogaus, ir ramèsnė valanda Mlt. Neramì neramì man šiandien dienelė, nemačiau, nemačiau mylimos panelės (d.) Pb. Tai ramùs buvo kiemas: ir dainavom, ir šokom Klt. Tenai bus, mergele, ramioji naktelė (d.) J.Jabl. ramù n.: Svečiuos buvo labai ramu: šokom, dainavom Ktk. Matai, kai par mus ramu KlbIV84(Mlk). Šitam vakarėly buvo baisiai ramù Ut. Labai buvo ramù, kad jaunimo daug buvo Sug. Nėr ramiaũ kap visi kartu Rš. Man da ramiaũ su žmonėm svetimais Krd. Tekukuoja gegužėlė, bus ramù širdelei JD1128. Ai, net ramù, kad jau išgaišo tos kaliavotės ir votys JnšM. ramiaĩ adv. Sut: Kitur gyvena ramiai, gražiai – vis ne namai Švnč. Tai ramiaĩ pašokom Klt. ramỹn adv.: Kai tik jis sveikyn, man ant širdies ramỹn Sb. ║ prk. vešlus: Tai buvo rãmūs agurkai, o šitas vėjas ažupūtė, ir pasgadino Klt. 7. švelnus, neerzinantis: Man patinka ramì spalva Mrj. Dugnui buvo imama ramesnė spalva rš. | Jo paveikslų figūros daug ramesnės ir nuosaikesnės, jose daugiau renesanso žymių rš. 8. Ėr patogus: Tai rãmūs čebatai, negaliu atsidžiaugt Slk. Tokios skarytės man labai rãmios ryšėt Dbk. Labai ramiùs rūbus pasiuvo An. Šito suknelė man labai neramì Ant. ramù n.: Ne taip ramù galvai, kai aukštienykas plauki Strn. 9. drungnas, apyšiltis: Jau ramùs vanduo, galima praustis Ut. Vasarą ir ežere [v]anduo ramùs Trgn. Greičiau valgyk, zupė tik ramì – atšals Dgl. Viralas ne suvis ataušo, da ramùs, valgyk Slk. Palaistyk žolynus ramiu [v]andeniu Ant. Iš kur te šiulto priimsi, gerai, kad tik kiek ramùs Sdk. Da rãmią avelę rado – tik pagerklė vilko perkąsta ir palikta Trgn. Šiltu vėju pūtė, ramia rasa laistė (d.) Švnč.