rasti reikšmė

Kas yra rasti? 1 ràsti, rañda, rãdo tr. 1. SD172, H, R, K ieškant aptikti, užeiti ką pamestą, paslėptą, paliktą: Paveizdėk, ir rasì Grv. Dabar eisme pažiūrėt, gal da ràsme Erž. Ilgai anie ieškojo jo ir visa negalėjo ràsti Lz. Kur anlįs, ir ràst negalėsi Nmč. Nusigandau, graibaus degtukų – neberandù Mšk. Nušluostyk! – Nu, nušluostysiu – nerandu kuoj! Lp. Užlipk ant gryčios – gal rasì kokių lašinių Kp. Kad jau radaĩ vieną baravyką, ieškok i daugiau Švd. Greitums kojums plačiai párbėk, vis kur ne ràstum [grybų] Erž. Da rastái kokį grybą Vrn. Aš nueitau [grybauti] – laimės nerandù Žln. Žmonys, užsidegę liktarnę, išieškojo visą tvartuką, bet nieko niekur nerado LTR(Grk). Nešk į pirtį [mėsą], sudėk, ka neràstų tik gaspadorius Mšk. Anys atejo keturiuos, davė, davė (smarkiai ieškojo) ir nerãdo Dgč. Norėk užsimušęs kur rast kokį akmenėlį ir invaryt karvei kuolą – jokiu būdu niekur nerasì! LKT231(Ktv). Arklių nerañda OG319. Paeglynin nueik ir rasì arklius Bgs. Kaip nuvažiuostat, i rastàt Kz. Kad paieškočiąs, tai gal da ir ràsčiąs kokią vieną LKKVII191(Krs). Daba padedu daiktą i nebrandu Lkv. Veizdi, kad rastái paukštukus Kb. Balandžiams nebėr kur randa sėklų ir grūdų J.Jabl. Geriau ant klėties dėti dalgį – kožnas randi Erž. Du beržioku radaũ sausus Mlk. Tik už kiek laiko rado baloj jo čebatus LTR(Slk). Tu esi rastinys, mas tave rãdom an kelio Lk. Kad i malkagalį ràsčia kokį [gintis nuo užpuolikų] Dglš. Sumesi žolėj – vėl neberasì Km. Antros tokios mažai teràsyt (*terasi+ti) Lkv. Kapeikas rasuot (*rasuo+ti) Kv. Višta kasa, kad rastų, taip ir žmogus dirbi – nori uždirbt Ut. Po lauką kasė i daskasė – i rãdo cielą vežimą grašių LKKII216(Lz). Ka rūsius kasa žmonys, kaulų rañda Erž. I daba tuose žvyrkalniuose galvų čia rañdag' LKT247(Rd). Ka jauna buvau, radáu dideliausį puodą, pilną cidabrinių piningų Lpl. Biškį brūkšterėjo ir rãdo aukso Dgč. Sako, anie rãdę aukso, cidabro Všv. Ir parodė auksinį pinigą, rastą prilipus prie saiko apačios J.Balč. Randu kai sapne (netikėtai) B. Rado dvare lovį, kur mušdavo žmones su dagiliais Šln. Rado pusę maišo obuolių Rmš. Kartą važiavo žmogus keliu ir rado kieno išgaišintą avelę LTR(Slk). Gerai sodnas, pamatyste, kai rastè ràste obelėlę (nepastebimai užaugs) Pbr. Katras mano dukterį rastų, tai tas bus mano žentas BsPII255. Ragana rãdo šitą vaiką lopšy (ps.) Mlk. Siųsiu savo seserelę ankstie [v]andinelio, bene rasai padkavelę kelė[je] bespindančią D12. Parein močiutė, parein širdelė, žiedo neradus nei vainikėlio Niem7. Ieškokiat ir rasite Mž102. Eikiat patys ir rinkiat šiaudus, kur radę, o jūsų darbas nebus pamažintas BB2Moz5,11. Ir anys keliavo tris dienas pūstynėje, vandinio nerasdami BB2Moz15,22. Ir kad jo nerado, sugrįžo Jeruzalėn, ieškodami jo Ch1Luk2,45. ^ Kas ieško, tas randa Ds. Nesidžiauk radęs, neverk pametęs J. Rãdęs neprasdžiuk, o išgaišenęs neišsigąsk Švnč. Kad pasakė – nei ràsti, nei pamesti Pkr. Kur radai, ten ir padėk J.Jabl. Geriau su protingu pametus, ne su kvailu rãdus Klvr. Su juo rasti – tai geriau pamesti LTR(Trg). Su tokiu nei ràsk, nei pamesk (negalima susitarti, susikalbėti) Trk. Su blogu nei rãdę, nei pametę Rod. Su šiuo nė radęs nepasidalysi VP43. Neieškok, ko nerãdęs Tršk. Paieškok teip kai duonos, tai rasì Pb. Juokiasi kaip geležėlę rãdęs Krs. Kas šunį karti nori, tas jam ir virvę randa LMD. Raston tarbon žuvys eina LMD(Brž). Radai kaip kirvį ažu suolo Užp. Neieškok to, ko rasti nenori VP32. Pinigai rasti – dar ne tavo PPr128. Radęs auksiną, nenumesk varioką LTR(Vdk). Akyse – rastas, už akių – mestas KrvP(Rs). Aš tave pekloj už devintų durelių rasiu LTR. Gerą i pakavotą randa LTR(Vdk). By tik daiktą radai, o vagis pats atsiras LTR(Šll). Aš tokio kely radęs neimčia J.Jabl. Ant kelio radęs neimčia (toks prastas) LTR(Jnš). Bėda žmogų pati randa LTR(Lp). Daugelis ieško, bet maža randa Km. Eisma miškan toliau, rasma medžių daugiau S.Dauk. Duok Dieve rasti, bet ne pamesti Sch78. Kaip padėjai, taip rasi LTR(Vrn). Giliau kasi, daugiau rasi LTR(Jnš). Prasta čia pieva – paleidus utėlę rasi (labai maža žolės) LKKXIII32(Grv). Būd[av]o, šimtą karvių išvaro – adatą rasì (nebelieka žolės) Švnč. | refl.: Mažu ràsis [dingusi skarelė] Db. 2. ieškant, rūpinantis gauti: O jei ràsu druskos, nusipirksuos Lkv. Rãdo daiktą vaikam Lietuvon Asv. Rand' (rask) gi tu kur [medaus nusipirkti]! Švnč. Jis visuomet randa darbo po namus rš. Tuoj jam rañda darbo Ėr. Ka žmogus keršyj[a], jis rañda ką i šnekėt Erž. Kad ieškočia, rasčià iš giminės ir pasodinčia [nuomininką] Alks. Aš visur nueitau, rastáu [kur gyventi] Kls. Biskį kad dar senesnį žmogų rãdus Kn. Tai ką, tu mane piemenį radai, kad teip su mani kalbi?! Sml. Kur čia žmogus geras ràstie? Aps. Rado už save durnesnį ir įmainė netinkamą arklį Jnš. Jis rañda draugų, su pinigais vaikščiodamas Rdš. Septyniolika sutkų ieškojom, kad kur rami vieta ràst Pls. Kožnas [kūlėjas] tur savo vietą ràsti (žinoti, kur kuriam reikia būti) Všv. Kai tamsta randi ką rašyt, tai ir rašai Ps. Ten labai sunku rasti gydytojo pagalba ir vaistai J.Jabl. Ieškojau, idant … kas mane palinksmintų, ir neradau DP550. | Išalkęs. Dienos ilga, o pavakarių prisėsti ne visada randa valandėlę V.Bub. Būdavo, ir laiko rañdam (ištaikome) PnmA. ^ Po puodu pasvožęs, pačios nerasi LTR(Ut). Su sava duona visur stalą rasi LTR(Kš). Kalbus kalbą, darbštus darbą randa LTR(Lbv). Šneka šneką rañda Gs. Žodis žodį rañda, kalba kalbą atveda Dkš. Viena ranka nūmeti, nė abim nerandi Lkv. Girtuosna rasì parėdko (su girtais negi susikalbėsi) | Dv. Kas garbės ieško, rasti negali, o kas neieško, ant kelio randa Grz. Susiprasi, bet čėso neberasi (nebeturėsi) Sln. Kad tu nerastai daikto po savim! (keik.) Arm. Iš manęs tu išeik ir eik, kur galą ràsi! LKT154(Krp). Ėjo be razumo ing ugnį ir smertį sau rado Tat. | refl. tr.: Palėpėse rasis prieglaudą žvirbliai J.Jabl. ║ gauti, pelnyti: Pasodini, randì: žemė gera Klt. Kaimynas gerai rañda medaus skryneliniuose aviliuose Lkm. Visko radai [, papjovęs paršą]: ir lašinio, ir tauko, ir raumens Krš. Insitaisiau bičių, radaũ tėvo da palikta – keturi kelmai buvo LKT204 (Kt). ^ Ką duosi, tą rasi Ėr. Ką pirma mesi, tą paskiau rasi LTR(Vrn). Vasarą dirbęs, žiemą rasi LTR(Zp). Ką vasarą mesi, tą žiemą rasi Vlkj. Rasi, kai dirbt paprasi LTR(Trg). Kame ans rãdęs, kame nerãdęs, viską parneša Trk. Gerai darysi – sau ràsi, blogai darysi – sau ràsi Jrb. Kaip dirbi, taip randì Lkv. Sako, kas taip daro, ràs ant galo Skr. Numirė senelė, rãdo savo PnmA. Ką čia uždirbi, tą ten tebrasi LTR(Šts). Tebrasi aname sviete viską, kad muni skriaudi Šts. ║ patirti: Nors tarp žmonių neras širdies, bet nemylėt jų nemokės Mair. Nejaugi tiesa, kad jo vėlė neranda ramybės? V.Krėv. Su tais gyvoliais prakeikimas, atilsio neràsi Erž. Tada rasti (= rasit) atilsį dūšioms jūsų VlnE147. Duok man malonės rasti OsG152. ║ pagalvojus parinkti, pritaikyti: Ràsti išeitį iš keblios padėties DŽ1. Poetė randa priemonių herojaus vaizdui sužmoginti rš. Kokią randì (atsimeni) giesmę, tą ir giedi Rod. Jaunoji Balsienė graži, ir meili, ir kukli, su žmogum moka apsieiti, kiekvienam tinkamą žodį rasti V.Myk-Put. Tik ji viena mokėjo suprasti vyrą ir rasti žodžių jam suraminti J.Avyž. Jūs, šviesiausias pone, visados rasdavote priežasčių išsisukti iš jums pavedamų įsakymų V.Myk-Put. Sutriko Kreivėnas, nerado žodžių V.Bub. Nagi čia dabar! Radai apie ką kalbėti! rš. Rado iš ko krizenti rš. Šie duomenys padėjo rasti atsakymą į aktualius auklėjimo klausimus rš. Sueinam gražiai, o ana rañda kap pasbart Lz. Rãdot iš ko juoktis – iš nesveiko žmogaus! Ut. Ir nerado, ką jam turėtų padaryti VlnE101. Daba nerandù pasakyt Žg. Aš kalbos ràsiu (turėsiu) Grž. Jis su visais kalbą rañda Mrj. O mergaitės kitą kalbą rado su seneliu rš. Prastas vadovas, kuris su žmonėm neranda kalbos rš. Barvainis jau nemokėjo rasti su žmona bendros kalbos (vienas kitą suprasti) rš. | Anos (lakštingalos) varo punktais i visokių balsų randa (parenka) Yl. 3. tr. užtikti, sutikti, pamatyti, išvysti: Paėjėjo į pakraštį ir rãdo šulinėlį Žln. Vieną lietingą vakarą, vėlai grįžusi namo, gryčiukėje rado Sakalą V.Bub. Ryte nubudęs rado ant kėdės atlošo išlygintas kelnes, švarius baltinius J.Avyž. Ryto atsikėlė ir išejo až vartų. Te jau rado pulkelį žmonių LTR(Dkk). Dabar tik seną rasì [namie], jaunesni tai visi an lauko LKT224(Gg). Daugiau nieko nerasì, kas moka lietuviškai Nmč. Tokie darbininkai reta rasti J.Jabl. Labai retai kur našlį ràsi, daugiau našlės i našlės Jd. Aš jau draugų nerandù (visi seniai išmirę) Lkč. Aš kai atejau, tai jos jau neradaũ Mlk. Po keleto metų nerasi jaunuolio, nebaigusio vidurinės mokyklos sp. Daba mažai ràsi, kas dėv klumpius Tl. Rañd' [i](rask)
2 ràsti modal. Vvr žr. rasi: Ràsti būčio išejusi – braukš, karvė susirgo Skd.

rasti sinonimai

rasti junginiai

(su)rasti, (su)sekti, rasti, atsitiktinai rasti, atsitiktinai rasti/užeiti/užtikti, ieškoti/rasti trūkumų, negalintis rasti, rasti aukso kalną, rasti ir atnešti, rasti naftos telkinį, rasti pusiausvyrą
Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti

Ką reiškia žodis rastinas? Visi terminai iš raidės R.

Draugai