raumuo reikšmė
Kas yra raumuo? raumuõ sm. (3b) Skp; CII1160, Sut, gen. sing. -eñs K; R, N, -enio Jnšk, raũmenys pl. (3b), -ens; M, -enaĩ Skdv, -inaĩ, gen. pl. -enų̃ JI301, enių̃ 1. organas, sudarytas iš galinčio traukytis audinio; tokių organų grupė; muskulas: Raumuo susitraukdamas sutrumpėja ir sustorėja V.Laš. Lenkiamasis raumuo rš. Skersaruožiai raumenys E. Balsinis raumuo EncII896. Įvairios infekcijos gali sukelti širdies raumens uždegimą rš. Giliai raumenỹs (į raumenis) kiša adatą Dgč. Išpjausdinėjo raumenius Dv. Injekcija į raumenis ŽŪŽ30. Raũmens teip nudžiūna, kad vieni grėdai, kad būna džiova Erž. Veikiančiuose raumenyse padaugėja pieno rūgšties V.Laš. Nūnai daug dirbau, tai sopa raumenis Krok. Visi raũmenys sustyrusi LKT142(Kin). Jo veide nė vienas raumuo nesuvirpėjo rš. Nueitų ir pats pabandyti, ar raumenys dar ne visai ištižę J.Paukš. Dreba, rauminaĩ laksto Krš. Raumenų turi kaip ant vištos kojos Šv. ^ Prileidžiau alaus kaip raũmenio (gero) Krs. Duona gera, kaip raumuo (iškilusi) Lk. 2. ppr. sing. skerdienos dalis iš tokių audinių, liesa mėsa: Raumuo, mėsinga dalia SD149. Raumuõ yra mėsa be kaulų ir taukų, kaip bulyse, kulšyse ir rietuose J. Raumuo neseniai pjauto gyvolio I. Imk raumeñs stukius, sukapojęs kimšk smageninę K.Donel. Mėsa taip arti padėta, po pat ranka, ir taip kvepia, taip rodo šviežiai pjautą raumenėlį, kad Jefimkai pradeda žliaugti seilės J.Balt. Nieko nenoriu, tik raumeñs Skr. Teisybė, raumeñs to buvo, ale lašiniukai taip par du pirštu Krš. Raumuo gardu, ale dantys prilenda Sdk. Atamenu – valgiau karvelio mėsos: sausas koks raumeniùkas Sdk. Trijų metų kumpis [būdavo], nė jo tauko liekt, tik vieni raumenaĩ su druska Vdk. ^ Lietuvninkams prie raumens, o kunigams prie kaulelio mėsą duok valgyt B480. Kas pirma suvalgo raumenį, tas paskui kaulą turi graužti LTR(Vl, Vlkj). Prarijai raũmenis, praryk ir kaulus Dbk. Rugio raumuo, linų liemuo, stieberiko koja (patiektas stalas) LTR(Plng). ║ liesos mėsos gabalas: Raumenáičiai N, [K]. Paimk raumeniùką ir agurkiuką Erž. Šitai tokius rauminiukùs valgyk su bulbyne LKT102(Vg). Tenai aukštai buvo pakabintos raumenų dešrelės Tat. Po tus [lydekos] raũminis y[ra] tokių ašakiukų Lž. 3. pl. NdŽ prk. muskulų energija, jėga: Be mokslo, vienais raumenimis idėjos neįgyvendinsi J.Avyž. Valstietis dirba raumenimis, o pirmininkas galva sp. 4. R, MŽ, N karvės tešmuo. 5. vaisių, grybų minkštimas: Lepšiukės raũmenys greit pajuosta Plv. Gotys skanios būna, viršus tei kai kaštanas, o raumeniùkai balti, biskį gelsvi Šmk. Raumuo išskiestas. Sultis labai graži, saldžiai vyninė P. Raumenys obulų, grūšų, viešnių ir slyvų yra uždanga, kuri tus grūdus glemž[ia] S.Dauk. Vaisių raumens jie neėda, tik sultis čiulpia Blv. 6. vidurinė kietoji medienos dalis: Kad medžio raumuo yra vinguotas, ir skiedoms nedera Žeml. Raumuo šaknių yra tvirtesnis, nekaip raumuo kamėno S.Dauk.
raumuo junginiai
- Lygusis raumuo