ravėti reikšmė
Kas yra ravėti? ravė́ti, rãvi (rãvia Grž, Slm, Ob, -ė́ja K; N), -ė́jo tr. 1. SD244, R, MŽ285, N, K, M rauti piktžoles: Moterys ravė́ja daržą Pnd. Aš ravė́ju, o anas appildinėja Lz. Kaip tu čia ravė́ji, pusiau žolės nutraukdamas J. Žolės nigdi neažleidžiu – raviù i raviù Dglš. Lęšiai ravė́t reikdavo Mrc. Tai rãvim, tai karvei nešiojam Zt. Ravė́ti y[ra] grisus darbas LKT143(Kin). Mes dveji metai ravė́jome linus Dv. Rãvi juos (linus) – išrauna žolę nereikalingą Pb. Rãvi žoles iš kopūstų Dkš. Pažiūrėsiu, a rãvia cukrinius bobos, a ne Kpr. Ravė́jau batvinius Dbg. Pasiūgi bulbos par sprindį, tai einam ravė́t Klt. Bulbes ravė́ja arklu, aria plūgu Pls. Ravė́jamasis sijonas Šts. Kad aš sėjau, linksma buvau, kad ravėjau, – dar linksmesnė, o nuliūdau skindama, graudžiai verkiau pindama StnD14. Tu žaliūniukai, tu dobiliukai, kas tave sėjo, kas tau ravėjo? LTR(Slk). Motule, širdele, kas tau linelius ravė̃s? DrskD154. Linus ravėjau, rankas mazgojau LTR(Mrk). Jaunoji seselė rūteles ravėjo, per skaisčius veidelius ašaros byrėjo LTR(Mrj). Mūsų sėta, mūs ravė́ta žalioji rūtelė JV548. Reiks tau sėt ir ravėt žali kopūstėliai, reiks mylėt, šėnavot bernelio tėvutėliai LTR(Rk). Pasvadini daigą i turi ravė́ti – taip i vaiką priveizėti Krš. Idant ravėdami kūkalius, neišrautumbit drauge su anais ir kviečių MP83. Hūkinykas neliepia ravė́t kūkalių DP84. | prk.: Šėmargė ravė́ja apei rūtas (juok.) Lkv. ^ Blogą sėklą velnias sėja, bet žmonės ravėja KrvP(Mrk,Lp). Neravėtas linas mergai veidus trina TŽIII383. | refl. K: Tokios kietos šaknys, teip blogai rãviasi Sb. 2. šnek. pešti mušantis: Ravėjo ravėjo viena kitai čiupryną Pkl. 3. refl. DŽ1 šnek. peštis, vaidytis: Mūs šitas vaikas nežinia in ką nusdavęs – sueis su vaikais ir ravė́jasi Švn. Tos bobos per dienas rãvisi ir rãvisi, nežino, už ką Klvr. 4. refl. šnek. sunkiai darbuotis, galynėtis: Ravė́jausi aš su veršeliais Klvr. \ ravėti; apravėti; atravėti; įravėti; išravėti; nuravėti; paravėti; perravėti; praravėti; priravėti; razravėti; suravėti; užsiravėti