reiškinys reikšmė

Kas yra reiškinys? reiškinỹs sm. (3a) 1. J.Jabl, DŽ ko nors pasireiškimas, įvykis, faktas: Mūsų partijos suvažiavimas buvo vienintelis tokios rūšies, neregėtas reiškinys visoje Rusijos revoliucinio judėjimo istorijoje (sov.) rš. Maironį traukė stiprėjančios nacionalinės kultūros reiškiniai rš. Išmokau gyvenimo reiškinius vertinti ne tik iš jų etikečių, bet ir iš to, kas slepiasi po etiketėmis rš. Pasak Kanto, visas mūsų pažįstamasis pasaulis tera">tėra reiškinių pasaulis, kuriam protas diktuoja savo dėsnius EncIX1175. Paslėptosios gyvybės reiškinys E. Psichinis reiškinys rš. Fiziniai reiškiniai E. Gamtos reiškinių istorija įdomi kaip ir kultūros istorija rš. An tokių reiškinių̃ tik žmonės spėlioja Vlkv. 2. žodžių junginys, posakis: Reiškinys „gavau urėdą“ jų kalboje ženklina ne „gavau vietą, darbą“, bet „gavau žmogų“, kursai vaduos mane J.Jabl. Sunku būtų pasakyti, kokis pačių žmonių reiškinys galėtų būt geras tam rašto žodžiui išvaryti J.Jabl. | Žodžiu pareiškiamas dalykas yra reiškinỹs FT. ║ mat. skaitmenų, raidžių junginys: Aritmetinis, algebrinis reiškinys Z.Žem. Skaitmeninis reiškinys SkŽ38.

reiškinys sinonimai

reiškinys junginiai

• Doplerio reiškinys, Pernašos reiškinys