šaika reikšmė

Kas yra šaika? ךáika (sl.) sf. (1) 1. Mžk, Up, Skr, Ldvn, Rdd, Lp, Mžš, Sv, Pnd nedorų žmonių grupė, susibūrusi nusikalstamai veiklai; gauja: Čia buvo visa šáika vagių, bet visus išgaudė Brs. Į šaiką susitaisę, [eina] kur į kūtę arklius išlaužt arba klėties Sln. 2. Slnt kelių žmonių būrys, draugija: Ten visa šaika susitaisė: motyna ir dukters ... visi skaito, visi rašo Žem. Visi ejome šáika Lp. | Tą (1963 metų) sukilimą žemaičiai aplei Plungę, Platelius, Alsėdžius vadina šaikoms arba šaikų metu rš. Šáikų metais esu gimęs Brs. 3. gauja, ruja (šunų, vilkų): Šáika šunų ir vilką papjauna Pln.