šakės reikšmė

Kas yra šakės? šãkės sf. pl. (2) DŽ, KŽ, (4) Lz 1. SD1192, LL276, Š, Eiš, Brš, Šmn, Kp, Šr įrankis ilgu kotu su dviem ar keliais ražais mėšlui, šiaudams, šienui krauti: Šãkės medžiaginės su dviem dantais Dv. Nebuvo geležinių šãkių, tai buvo iž lazdynų padaryta Pb. Itai šãkės senykščios, ką pašarą krėtėm Pls. Medinėm šãkėm tai dar ir aš mėžiau Vdn. Mėšlinės šãkės būdavo medinės, noragėliai geležiniai uždėti Gdr. Šãkėm kratom trąšas Aps. Šakėm krauk, o ne grėbliu KlbIV88(Mlk). Dar̃ katri eina su šãkėm, sunkiai dirba, jauni bėga in miestus Dg. Ma[no] brolis paėmė šakès, kirvį – eis vilko mušt Vlk. Merguta, merguta, rink (imk) mane! Nori rankom, nori šakė̃m Lz. Šãkių ražas NdŽ. Paduodamosios šakės LKKIV97. Mėžiamos (Mėžiamosios L, Rtr) šãkės Lp. Pagal paskirtį šakės skirstomos į mėšlo, šieno, kūgių krovimo, runkelių, bulvių, skaldos, sodų, daržų rš. Jisai neturėjęs šãkių rankose (apie miestietį) Jz. Negi jam reiks eit su šãkėm (dirbti sunkius, prastus ūkio darbus)?! Mžš. Ką tu mesi darbą – gal geriau laukan su šãkėm?! Slm. | prk.: Ne merga, ė mėšlo šãkės Vžns. ^ Iškėlė kap šūdą ant šãkių ir rodo Dkš. Kirmėlė (gyvatė) ilga kai šãkių kotas Dkšt. Kad pažvelgs, tarytum šakėmis perduria! A.Vien. Akys kaip šakės žvairuoja, kada miškan važiuoja KrvP(Mrc). Mažas griūvaangelas pakiša jam paduškytę, o senam velnias šakès pagrūda An. Iš adatos šakes padarė PPr352(Zr). Vienas galas kaip yla, antras kaip šakės, aksomito galva (kregždė) LTR. Boba ragana, jos kojos kaip šakės, visą svietą ji peni, o pati nuoga (žagrė) LTR. ║ vienu paėmimu šiuo įrankiu keliamas kiekis: Čia daug metų kaip mėšlo niekas nedėjo nė šãkių Ėr. Oho, kokie vyrai buvom: kad mėžėm mėšlą, tai dvyleka šãkių – i vežimas! Sml. Kiek tę bus to mėšlo – šãkės! Lp. Kiek šakių į vežimą pareina? Grž. ║ dviražis bulvių kasimo įrankis: Kasamosios šakės rš. ║ javų ar šieno dorojimo įvairių mechanizmų smeigiamasis, kabinamasis įtaisas: Šiaudų kimštuvo šakės rš. Išmetimo šakės rš. Kratiklių šakės rš. 2. LKAI74-75, Pls, Dv, Mrp, Užg, Lel, Užp, Pnd įnagis ilgu kotu su dviem lanku sulenktais ražais verdamiems puodams kilnoti, traukti, puodšakės: Imk šakès ir trauk greičiau puodą, kad viralas neišbėgtų Brž. Seniau puodus su šãkėm traukdavom, dabar su kačerga Ps. Tą paršiuką paskerdžia, an tų šãkių uždeda ir an liepsnos – jis nušunta Kpč. 3. NdŽ, Švnč, Skdt dvišakas medinis prietaisas kailiui ištempti ir džiovinti, kailiamautis: Avelės kailis užmautas ant šãkių Grv. 4. LKAI269, Mrj ratelio sparnas. 5. SD395 arklo, žagrės išara: Ant tų medinių [arklo] šãkių tokie noragiukai Vdn. 6. LKAI91(Švnč, Ldvn, Mrc) dvišakas vežimo lovelis, į kurį įleidžiamas pertrauktis; traininis. 7. LKAI97(Mrc) vežimo pėdelė, lušnis. 8. Grv mintuvų kojos, pastovas. 9. M žr. šakutės 2: Vienas ima rankom, kitas dažo šãkėm Šlčn. [Svečiai,] nerasdami niekur nė peilių, nė šakių, turėjo su pirštais imti iš torielkų valgius BsPIII33(Nm). ║ prk. pirštai: Savo šãkėm imkite, ko gi čia! Drsk. 10. šulinio svirties pėdžia: Šulnys, medžiaga, šãkės i švirkšnia Lz. Šulnio šãkės Lp. Svarksčio šãkės Db. 11. Rš, Klt toks ilgu kotu su dviem atlenktais ražais prietaisas žiemą žvejojant karčiai po ledu varyti. 12. NdŽ dviračio dvišakis, kur įstatomas ratas: Kai šãkės labai išlenktos priekin, kėravot sunku Mlt. Priekinės šakės rš. Atraminės šakės rš. 13. iš dvišako medžio padarytas padargas akmenims iš dirvų vežti: Ar daug šiandien išvežei akmenų su šãkėm? Žmt. 14. Mrj dalgio rankena. 15. Drs kojos iki liemens, šakymas: Jo šãkės ilgos, ledoka jot in mažo arklio Vrnv. Nekokis vyras, o šãkės kap didelio Krns. 16. Grv vieta, kur subėga dvi upės. 17. P, Kos126, MitII136, Ak, NdŽ žr. šakys 1: Šakės yra labai gelbstančios bobžolės Brs. Kad sutįsta pienas, užduok karvėms šakių Nt. Pajuoktoms kiaulėms uždavėm šakių nu sužavėjimo Šts. Išviriau šãkių, išploviau galvą – ir nė vienos utėlės užsimušęs nerastum Jrb. Šãkės auga ant kerpių Jn(Kv). 18. R, MŽ žr. šakys 4. ◊ ant šãkių kélti nepelnytai girti, aukštinti: Stasys ją kẽlia an šãkių Lp. ant šãkių kilnóti (nešióti) pajuokti, erzinti: Visi atsikreipdavo į piemenį ir pradėdavo jį ant šakių kilnoti V.Mont. Nenoriu, kad mane mergos ant šakių nešiotų K.Saj. kaĩp ant šãkių (per šakès) greitai (išsieikvoja, išleidžiama): Eina kàp an šãkių pinigai Lp. Jam pinigai eina kàp per šakès Lp. kaĩp [šū́dą] ant šãkių kélti nepelnytai, perdėtai girti: Kẽlia tą savo mergučę kaĩp ant šãkių Jrb. Kẽlia kàp šū́dą an šãkių: graži, graži! Pv. kaĩp ant šãkių pakéltas labai patenkintas: Dvidešimt penkius rublius padaviau, tai kaip int šakių pakelta Kvt. neĩ Diẽvui šãkės, neĩ vélniui kačérga; LTR(Aln) niekam tikęs. neĩ Diẽvui žvãkės, neĩ bíesui šãkės; LTR niekam tikęs. šãkėm ver̃sk labai daug: sic">Šič tai yra [grybų], grybus šãkėmi ver̃sk Kpč. šakès pastatýti atsistoti ant rankų: Jis persivertė par galvą ir šakès pastãtė Jnš.

šakės sinonimai

šakės junginiai

  • Kovos šakės
Ką reiškia žodis šakėtas? Visi terminai iš raidės Š.