sakinėti reikšmė

Kas yra sakinėti? 1 sakinė́ti, -ė́ja, -ė́jo Š, NdŽ; I, LL84, Rtr, Arm iter. 1 sakyti: 1. Nekenčiu, kam sakinė́t kitam Ob. Ana man tokias kalbas sakinė́[jo] LKKXIII123(Grv). Tas vėl šį tą sakinėja sakinėja, nieko neišsako, ir gana BsPII92. Reikia ne varnas šaudyt, ė karavalataitį suktie, tep sakinė[jo] moma, kap ažpyksta LKKXIII138 (Grv). 2. M, Kdn, Č, Žrm Mama pasaką sakinė́ja, o mes, vaikai, aplipę apie mamą sėdim Vdn. Jaunas sakinė́jau pie viedmorius (apie raganius) Lz. Tu gi, bobū, sakinė́davai vaikam pasakas, ė jau dabar nemoki Rš. ║ Seni žmonės sakinė́jo, al jau kiek metų Dbg. Ir pradė[jo] anas man sakinė́tie, kap gyveno, ką gera regėjo Ml. Motinytė prie gonkų sėdėjo, dukterytė vargus sakinėjo LTR(Ob). Senelis buvo pradėjęs apie senovės gadynę sakinė́ti BM27(Skp). Persigandęs vėjas prašęs mergaitės, kad ji niekam apie tai nesakinėtų LTsIV584. 3. iter. 1 sakyti 4: Anas manęs neklauso, man ir nereikia sakinė́t Gdr. Nagrinėdami tuos žodžius, imtume sakinėti, ką kuris viso to pasakymo žodis reiškia J.Jabl. 4. iter. 1 sakyti 5: Per 8 metus sakinėjo lietuviškus pamokslus TS1900,1. 5. J iter. 1 sakyti 6: Aš nesakydavau, kad vadindavo ubagu – ką čia sakinė́si Dkk. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos, eisiu bėgsiu par ūlyčias žmonėm sakinė́tų A.Baran. Varpininkas ejo kalėdninkus sakinėdamas Ggr. Sakinė́k nesakinė́k, kam reikės, tas sužinos Mžš. 6. iter. 1 sakyti 7: Daugiau ka nereiktų ma sakinė́t! LKT158(Škt). Boba sakinė́ja, reikia iškirst (ps.) Lz. Sakinė́ja (ragina, varo) darban, o ką moka? Lz. 7. refl. iter. 1 sakyti 10 (refl.): Jis vis sakinėjęsis žengsiąs į dangų S.Čiurl. Nesisakinėk niekam, kad turi pinigų Grž. \ sakinėti; apsakinėti; atsakinėti; įsakinėti; išsakinėti; nusakinėti; pasakinėti; perpasakinėti; persakinėti; prisakinėti; razsakinėti; susakinėti; užsakinėti
2 sakinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ iter. 1 sakinti 2: Kam sakinė́ji rankas? J.