saldus reikšmė

Kas yra saldus? saldùs, -ì adj. (3) DP383, DŽ1, Dbk, Dv, BM1(Kp), (4) K, Pln, Klk, KlvrŽ, sáldus, -i (1) LKKVII183 1. SD342, H, Ch2Moz15,25, N, Klk turintis cukraus, medaus skonį: Saldų skonį turi sudygusių grūdų miltai rš. Kaip bitės per pavasarį, kad šiluma pradest atvirsti, bekrauja medų saldųjį TŽII281. Medus ir saldùs, ir geras, o šuva neėda Nmč. Ilgaliežuviuo kaip saldžiám meduo vietos nėr (jį visi puola) LKT86(Kl). Kisielių su cukrum arba saldum̃ vandeniu valgo LKT211(Klvr). Jei labai sáldūs [valgiai], tai mano diedas nevalgis Lt. Išverda [kūčioms] kviečius i su saldù [v]andeniu valgo Pb. Saldų̃ daiktų daug negali suvalgyt Krn. Saldója gira tik vaikam Lkm. Jeigu išgertum šitą alų, įpilčiau saldesnio LKGII21(Jrb). Saldžiuosius patiekalus reikia pritaikyti prie pagrindinių valgių rš. Cukraus pridėjo, pyragas išėjo saldus kaip medus Jnš. Su viržiais duona būdavo kai medus, net saldì Klt. Prikepta žuvų, net sáldžios Klt. Privalgiau saldùčio [medaus], net iš pilvo rūksta Dkšt. Saldžioji žievelė (cinamonas) rš. Ką sakė apynelis iš katilo emams? – Jei tu muni išvirinsi, saldį alų gersi D16. Saldus alutis padarytas, slauni giminėlė suprašyta LMD(Sln). O ir prisdarė saldujo midulio, gardojo alulio LTR(Vlk). Išgėrė alų ir saldų midų JV850. Ar tu nori alučio, ar saldžiojo midučio, ar čysto vandenelio? StnD10. O mes laukėm tos viešnelės su saldum̃ midumi, su baltais pyragais JV713. Seniai užtaisė tuos baltuosius stalelius, seniai uždėjo sáldą rincką vynelį JV245. Už stalelio pasodina, saldų vyną geria KlpD105. Duokit arielkos, duokit saldžiõs (d.) Rod. Saldi arielkėlė, karčios ašarėlės LTR(Zp). Apjuokdami juos bylojo, jog saldaus vyno apsigėrė VlnE76. Tą (medį) dėjo jis vandenina, tada tapo saldus BB2Moz15,25. Linkmenų apylinkėje esą sakoma kartyji, saldýji K.Būg. Saldžių̃ saldžiáusysis KI45. Saldžių̃ saldỹtelis OG261. Saldùsiai GrvT58. | Kurkiena – mėsa saldì Ob. Saldèsnė mėsa ešerio Ut. Oras kvepėjo pelynais, saldžiu mėšlu, šuntančia žole patvoriuose J.Balt. | prk.: Sáldžią votį gal turi? Aln. Kad duotų Dievas sáldžią smertį Aln. Mano kozonis yra saldesnė už medų ir mano dovanos saldesnės už medaus korį VlnE167. ^ Saldus kaip medus R210. Medus saldùs, miegas saldèsnis Lp. Gėrimas saldus – gyvenimas kartus LTsV139(Srd). Nuo saldaus protingas neatsisako LTR(Srd). Sal̃dį visi laižo, o kartį visi spjaudo KlvrŽ. Kartaus niekas nelaižo, saldų – visi LTsV251. Nebūk per saldus – visi laižys B. Kol lūpos saldžios, tai visi laižo LTsV251(Plv). Nebūk saldus nei kartus: saldį prarys, kartį išspjaus VP31. Saldų nuryk, kartų išspjauk! Pšl. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus J.Jabl. Svetimo ir čemerys saldus, o savo ir medus apkarsta LTR(Kp). Bitutė saldų medų neša, bet irgi gylį turi LTR(Srd). Labai kramtosi [bitės], bet medus saldùs Grv. Kad bitė būt saldì, visas jas vaikai išgaudyt LKT291(Ppl). Kas yra už visus saldesnìs? (miegas) Slk. Saldus gardus nevalgomas daiktas (miegas) Vlkv. Saldus gardus, ant torielkos nepadedamas LTsV551. Teip aukštas, kaip stogas, teip mažas, kaip pelė, teip saldus, kaip medus (obuolas) Sch62(B). Saldus – ne medus, pakabytas nelaša (kriaušė) LTR(Trg). Maža maža karvelė, gardus saldus pienelis (bitė) LTR. Kietas kaip akmuo, baltas kaip sniegas, o saldus kaip medus (cukrus) Sim. saldù n., sal̃du K, NdŽ: Anas paslenkęs ir atsigėrė, teip jam gera pasdarė, kad net liko burnoj saldu LTR(Ds). Má[n] ka tik saldù būt Brt. Toj maža muselė, ir toj jaučia, kur saldù Upn. Labai kartu regėsis, kas čia saldù regėjos DP10. ^ Kas saldù, tai gardu J.Jabl. Saldu – gardu, raudona – gražu Ds. Saldù kaip du medu LD204(Glv). saldžiaĩ adv. K, Sb, Šv, sal̃džiai K, Snt, Pžrl, Jrb; R, saldaĩ: Monika pasilenkė semti vandens ir staiga gerklėje pajuto kažkokį saldžiai kartų skonį P.Cvir. Saldžiaĩ geria arbatą Dkš. Aš saldaĩ gert arbatos nenoriu Dglš. Įdėti saldžiaĩ sukraus ir duoti gerti Vkš. ║ neraugintas, nesurūgęs, prėskas: Sal̃džio pieno, rūgšto, visokio sruoba Šv. Kokio norit pieno – rūgšto ar sáldo? Vb. Pienu sáldu linus tai šliktuoja Pb. Košę su pienu liūbam valgysiam saldžiù LKT47(Trkn). Noriu bulbų su saldum̃ pienu Lzd. Rūgštus pienas sáldu apipiltas Dglš. Salduõm pienu apipila varškę Aps. Saldžiõs smetonos nebepilsiu: nesusimuša sviestas Mžš. ^ Karvės saldùs pienas, o kumelės saldèsnis (valstiečiui arklys reikalingesnis už karvę) Dbk, Krok. ║ gėlas: Karūšio yra į ežerus, į upes – į saldžiùs vandenis Klp. ║ salstelėjes (žymint augalų rūšį): Šitie saldíejie tai nieko obuoliai Pnd. Kieti obuoliai, bet sáldūs, labai gardūs Skdt. Kažno ar yr per jį saldų obuolių KlbIV84(Mlk). Saldì obuoliai diržingi K.Būg(Ds). Ir suvalgė obuolėlius saldúosius saldúosius (d.) Ds. Paliepės (grybai) sal̃džios, krušios, kietos Dgp. Maniutele sesutele, saldýja uogele! Ad. Saldieji svogūnai rš. Saldíeji žirniai DŽ1. Saldieji, mažieji ridikėliai R285. Pirmiau sal̃dūs buvo miežiai: šešiaeilius ka pasėdavai, tai [alui] nereikdavai cukro Gsč. Kas pirmiausia prašnekės, tas viską suris be duonos, be druskos, kap sáldų gručką Žal. Saldus medelis (saldymedis, Glycyrrhiza) LBŽ. Saldusis medis N. | Saldžios bulvės (pašalusios) Mžš. 2. R299 prk. teikiantis pasitenkinimą, malonus, mielas: Jau nė valgis jai negardus, nė miegas nesaldus V.Kudir. Jaunų dienelių saldus miegelis LTR(Str). Miegok, mergelė, sáldų miegelį JD713. Nor mano širdužė saldaus miegužėlio N40. Noriu miego, saldaũs miegelio JV671. Ui miege miege, saldusis miegeli KlvD112. O per tavo saldų miegą man širdelė alpsta BsO59. Saldumi miegu bus nuspakajytas MP131. Smertis man miegu saldu stoja Mž226. Saldus snaudulys ima, širdžiai malonu Žem. Už gerus darbus saldžio atilsio aukštybėse nu savo dievų gauti vylės S.Dauk. Saldus užsimiršimas, beveik kaip sapnas, nepalieka jo rš. Saldus tingumas merkia akis rš. Saldus nuovargis apėmė visą kūną J.Avyž. Ir ta viena mintis buvo jam saldi J.Balč. Nesaldi, sūnau, man ta teisybė P.Vaičiūn. Gerą gyvenimą, sal̃dį turi – gyvenk Trk. Jis žiūri jai į akis ir ieško to pažįstamo, taip jam mielo ir saldaus šypsnio, kuriuo jis visada sutinkamas I.Simon. Ar patinku, kad taip saldžioms akelėms į muni veizi? Vkš. Aš tau suteiksiu progos dar šimtą kartų pažinti moters meilės saldžius jausmus V.Krėv. Saldžią meilę pajutai prš. Vynas ir moterys – dvi saldžiausios, bet ir pavojingiausios pagundos J.Dov. Jungas … manas saldus yra DP529. Su saldžia linksmybe KlM26. Tu esi saldùsis pasotinimas dūšios DK156. Meilūs (sal̃dūs) žodžiai KII29. Pakajų žmonėms … saldžiais reiškė žodžiais PK154. Išvadžiodami juos saldžiomis kalbomis DP209. Sako mokytiniams saldį pamokslą M.Valanč. Supdams tave, giedosiu saldžią giesmę Mž187. Tu saldi kaip nusidėjimas V.Krėv. Sáldžios jos lūpos kai saldinis obuolas LB46. Saldi kai svetima pati LTR(Vdk). Saldus bučkis kai medus TDrV142(Mrj). Saldus miegas LTR(Srj). Po darbo saldus poilsis PPr49. ^ Saldžių sapnų, ramių blusų (juok.) LTsV865(Pn). Karti pradžia, saldus galas LTR(Jnš). saldù n.: Čiulba ulba paukštužėliai, tai man saldu miegotie BsO217. Visur nesaldu samdiniams A.Vien. Nelabai saldu, šeimininke, visko netekti V.Bub. Saldu už tėvynę nukęst V.Kudir. Dūšiai saldu, širdžiai ramu A.Baran. Šile volungės, strazdai gieda, klausantis net krūtinėj saldu J.Paukš. Kojas sopa – net saldù, kai atsisėdi Sug. ^ Ilgai miegoti galvo[je] saldu, ale atsibudus burno[je] kartu LTR(Vdk). saldžiaĩ adv. Kvr, sal̃džiai Skr: Pryš lytų sal̃džiai miegtu DūnŽ. Nuvargę saldžiaĩ užmigo Sch167. A junti, kaip mingi, sal̃džiai mingi? Nv. Aš pats savim vyguosu, saldžiai miegotie duosu BsO397. Svirnely saldžiaĩ miegojau JV898. Daugiau dirbsi – saldžiau miegosi LTR(ŠL). Ten tu skaniai miegosi, saldžiai pasiilsėsi N62. Viską gražiai išmanė ir saldžiai apie viską kalbėtie galėjo Tat. Eš … saldžiai jai kalbėsiu BBOz2,5. Pakviesčiau į suolsėdžius tą mielą lakštingalą …, kuri saldžiai giedojo JV963. Varpai tau skambės saldžiai RD195. Norėjo saldžiai jo palinksminti Mž437. Abidvi saldžiai pasibučiavo ir pradėjo kalbėtis BsPIII19. Suvalgęs pyragą ir išgėręs pieną iki puodelio dugno, Antanukas saldžiai apsilaižė V.Krėv. ║ svaiginantis, leipinantis savo stiprumu: Nuo Griaužinio smūgio jį apėmė saldus silpnumas J.Avyž. | Jauteliam reikia naujos žagrelės, vaikeliam reikia saldaũs (skaudaus) botago (d.) Vlk. saldù n.: Taip skaudžiai sumušė pirštą, kad net saldù pasidarė Jnš. Susimušiau koją, skauda, net saldù Klvr. Musės piktos, bus lietaus: kad įkanda, net saldù Ėr. Net saldù, kap noris valgyt Dglš. Taip įsinorėjo gert, kad net saldu LTR(Kp). ║ graudus, gailus: Sáldžios iš akių ašaros byrėjo A.Baran. saldžiaĩ adv.: Prisėdau ant suoliuko ir saldžiai apsiverkiau A.Vien. ║ švelnus, skanus, meilus (apie kvapą): Saldumi tave kvapu papildytų DP101. Ponas suuodė saldų kvapą BB1Moz8,21. Pučia iš darželio saldų gardų kvapą LTR(Klt). | Pučia saldus vėjelis, krenta lengvas lietelis A.Strazd. saldžiaĩ adv.: Bijūnėlis pražydės, tai jis saldžiai nekvepės JV288. Tykumai dienelių, nekruta nei lapas, eina iš darželio saldžiaĩ gardus kvapas (d.) Šmn. ║ brangus, maloningas, meilingas: Kur mes nenorėsim savo tėviškės: tėviškė – saldì žemė Vlkš. Buvo minėta giminystės saldūs vardai, saldžios bičiulystės ir da žodis saldžiausias už viską – meilės tai žodis V.Kudir. Atminimas patis saldaũs vardo tavo DK167. Saldus yra Viešpatis Dievas DP492. O saldýji merga Marija DK63. Dvasia saldyji Mž317. Teikis ižtiest saldžią́sias … rankas tavas DK168. Iš jo saldos burnos girdėjau brš(1761 m.). saldžiaĩ adv.: Vejelis lėtas gimtinės dūmais padvelkė saldžiai S.Nėr. 3. prk. pernelyg meilus, įsiteikiamai lipšnus: Jis girdi saldų Gaidienės balsą I.Simon. Ilga, plona, su saldžia šypsena ant lūpų I.Simon. Akis perkeičia tai į saldžias, tai į perdėm perveriančias V.Kudir. Bartuška buvo labai saldžios išvaizdos rš. Jo veidas pasidarė saldutėlis rš. Toks saldùs ans jau buvo Trk. ^ Saldus liežuvėlis kaip meletos LTsV292. Geras – kai prašo, saldus – kai gauna, kartus – kai atiduoti reikia KrvP(Ss). Tamsta esi saldus it pienas, bijaus, kad nesurūgtumi VP45. Kalba saldi, bet nesveika Sch83. saldžiaĩ adv.: ^ Kas saldžiai kalba, tas karčiai vaišina TŽIII384(Vrn). 4. prk. sentimentalus: Ji skambina gitara, moka daugybę saldžių dainelių E.Miež. Rašė iš piemenėlių gyvenimo saldutes idilijas LTI508. Eilėraštyje nėra saldžių spalvų bei intonacijų rš. saldžiaĩ adv.: Čiulbėti sal̃džiai apie meilę nemoku V.Myk-Put. ◊ saldì bėdà juok. uošvė: Taip jam gana, o čia dar saldi bėda atvažiavo Trgn. sáldžia (saldžià Škn) bùrna su noru, godžiai (valgyti): Nevirsiu nieko vakarienei, suvalgyste kopūstus saldžia burna KlK19,95(Jnš). saldùs liežùvis apie meilikautoją: Nuo to noriu tave apsaugoti. O, be to, tu jauna, vyrai turi saldų liežuvį I.Simon. saldù šìrdžiai (ant širdiẽs) smagu, laiminga: Marelė laiminga, net širdžiai saldu Žem. Net saldu ant širdies, lengviau atsikvėpiau Žem. sáldžiu miegù užmìgti mirti: Terbas nešini ejo [seniau elgetos], saldžiù miegù užmìgs liuob DūnŽ. saldžióji ligà cukraligė: Sal̃džiąją lìgą pripažinom ištyrę Krš. sáldų tañcių šók sakoma žmogui, neturinčiam ką veikti: Pirštą į dantis įsikandusi, saldų tancių šok! Žem. saldžióji votìs (dẽdervinė) VšR, Plk, Lp, Ds labai niežtintis išbėrimas, egzema: Jam ne niežas: saldýja votìs jam Slm. Gal jis saldýją võtį turia, kad teip kasos? Slm. Sáldžiąją võtį diedas turi, raudonas visas, beria Klt. Saldžiai nevalgyk, pupų ankštis nuvirus gerk – praeis saldžioji dedervinė ir be mosčių Trgn.

saldus sinonimai

saldus antonimai

saldus junginiai

saldus kremas

Ką reiškia žodis salduška? Visi terminai iš raidės S.

Draugai