sėjėjas reikšmė
Kas yra sėjėjas? 1 sėjė́jas (-is M) sm. (1) žr. 1 sėjikas 1: Sėjė́jis pavaserį šauka: sėk sėk sėk, ans nerodos Dov.
2 sėjė́jas, -a smob. (1), -à (3) Jdr, Adm, sėjė̃jas (-is KBII72) (2) K, Rtr 1. H, R, N, Sut, BŽ478 kas sėja: Tokie sėjėjaĩ – toks sėjimas Jdr. Kurs sė[ja], tas sėjė́[ja]s, sėjužis J. Ans kitą kartą, Dzidorius, buvo sėjė́[ja]s Sd. Sė[ja] dabar su mašinums, nebreik tų sėjėjų̃ DūnŽ. Sėjėjas sėtuvę kabindavosi ant kaklo ar per pečius MLTEIII178. Sėjėjas bėrė grūdus dirvon rš. Negebąs sėjėjas gal par tankiai susėti S.Dauk. Iš Varšavos sėklelė parnešta, iš Gardino sėjėja samdyta BsO384. Tu rūtele, tu žalioji …, tu netekai sėjėjėlės LB154. Verk, rūtelė, verk, žalioji, sėjėjė̃lę išleisdama JV334. Mažos mano seserėlės, žalios rūtos sėjėjė̃lės DrskD133. Sėjėjùžis, -ė NdŽ. Išejo sėjėjas sėtų sėklos savo MP97. Du prilyginimu sako apie sėjėjį ir sėklą BP1207. | Ypač geri sėjėjai yra amalinis ir smilginis strazdai, svirbeliai rš. | prk.: Ir pats Grinius – šio sumanymo sėjėjas – nudegs pirštus J.Avyž. Pirmasis sėjė́jas to nelaimaus kūkalio buvo Martynas Liuteris DP84. Sėjėjas (yra tas, kursai) sėja žodį Ch1Mr4,14. ^ Ką sėjėjas mėto, tą pjovėjas rankioja PPr43. 2. kas sodina (bulves): Sėjėjóms pietus pataisyk gerus DūnŽ. \ sėjėjas; įsėjėjas