sekti reikšmė

Kas yra sekti? 1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko) 1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592. | Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob. | prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77. ^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd. | refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev. ×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys). | refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343. ×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp. | refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš. 4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl. 5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub. 6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N. 7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš. 8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223. | refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk. 9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk. ^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk. 10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk. | prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll. | refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J. 11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179. ^ Vilkiukai vilką seka PPr279. 12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk. 13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220. 14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš. | refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74. ║ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk. ^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N. 15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452. 16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J. 17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz. 18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370. | refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc. ║ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp. | refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr. 19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4. | refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesìseka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesìseka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesìseka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk). ^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540. 20. refl. impers. [i]pasitaikyti:
2 sèkti, señka (sẽka), sẽko (sẽkė) intr. 1. R, MŽ, N, K mažėti, slūgti (apie vandenį): Skodiny jau vanduo pradeda sekti Kp. Upė, vanduo señka J.Jabl. Vanduo prūde senka Skd. Upis senka J. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos rš. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo MTtI83. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui Ch1Moz8,5. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai LB72. | Lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) J.Balt. 2. prk. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka Aru8(Grv). Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka rš. Mūsų šaudmenys seko rš. 3. prk. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi rš. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais rš. Senka darbo žmonių kantrybė sp. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs rš. Anai protas señka Tl. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis Raud. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti Vkš. Smagenys señka, kvakti pradėjo Pvn. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) Krš. O sveikata sekte seko sp. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka L.Gir. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko KN36. | Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v]anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot Plt. 4. J, MŽ prk. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas Klt. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka KN33. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56. 5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais Žem. \ sekti; apsekti; išsekti; nusekti; pasekti; persekti; prasekti; prisekti; susekti; užsekti

sekti sinonimai

sekti junginiai

(su)sekti, rasti, atidžiai sekti, sekti (mintį), sekti (pėdomis), sekti kieno nors pėdomis

Ką reiškia žodis sektinas? Visi terminai iš raidės S.

Draugai