senovinis reikšmė
Kas yra senovinis? senóvinis, -ė adj. (1) DŽ, Rtr, senovìnis (2); M, LL237 1. seniau vartotas, laikytas, senoviškai padarytas: Senóvinis arklas Trak. Medinės, senovìnės akėčios Užv. Kaladė – senovìnis avilys, medis išskaptuotas Vl. Senovìnis dar budinkas, didžiausis Grd. Kaminas – žemaičių senovinių gyvenamųjų namų ūkinė patalpa mėsai rūkyti ir laikyti, pašarams šutinti, vasaros metu ir valgiui virti MLTEII37. Senovìnės obelės, muno tėvuko svadintos Krš. Tos senovìnės vištos par pusę menkesnės Krž. ║ seniau, senovėje sudarytas, atsiradęs, susiformavęs: Žavi daug kas: tolimi miestai, senovinė muzika, šiuolaikinė dailė, teatras rš. Ji tai moka senovìnių dainų Gs. Senovìnės pasakos užsimiršos Pvn. Tokia senovìnė pasaka Nmk. Mokslas šio čėso – senóvinės pasakos (kas buvo pranašauta – išrasta) Vlk. Senóviniai poteriai Lnkv. Trečiąja kirčiuote kirčiuojami senovinio galūnės kirčiavimo daiktavardžiai LKGI233. Tų senovinių naudininkų ir dabar tebeturime J.Jabl. Ką ne ką dedu ir iš senovinių raštų J.Jabl. 2. toks kaip senovėje, seniau buvęs, vyravęs: Šių metų žiema – senovinė žiema Alv. Pradėjo grįžti senovìnės mados: kelnės siauros, švarkai be pečių LKKIII62(Krš). 3. kuris laikosi senovės papročių, įpročių, gyvenimo būdo: Aš dar senóvinė boba Rdš. Moteriškė senóvinė Vlk. Aš senóvinis žmogus RdN. Baisiai bijojo [į viensėdžius] kelties senovìniai žmonys DūnŽ. Mes senovinèsnės bobos Vrn. 4. priklausantis senajai kartai: Ans senovìnis žmogus, daug atmena Krž. Kur jau senesniai, senovìniai žmonys, tai taip šneka Nmk. Aš jau labiáu senóvinė Ldv. ║ seniau gyvenęs: Senóviniai žmonys drūtesni buvo Nmn. Senóviniai žmonės paskelt, pažiūrėt, kas būt! Grv. 5. seniai praėjęs (apie laiką): Senovinių laikų žodis Lnkv.