sėti reikšmė

Kas yra sėti? sė́ti, sė́ja (sẽja), sė́jo 1. tr. SD335,336, R, Sut, N, K, Š, Rtr berti sėklą į paruoštą augalams augti dirvą: Kap būna sausas metas, tai jie sėja in klonius Brt. Sė́t sė́jom, ale nepjausim LKT199(Žal). Ne taip, kad sė́ta pasė́ta – reik prižiūrėti, o paskui prapuls Rs. Daba i kanapių nebesė́[ja] LKT102(Klm). Apsausino [pelkes], pakasė ravus, dabar sẽja GrvT117. Silosui daugiau, sako, sė́siąs, daržų nesodysiąs Jd. Kviečių mažai tesė́jom, blogai paaugo Všv. Mun daržai sė́ti, ravėti, ėsti virti – visi dirba Krš. Sė́jėm spalio mėnesė[je] į atsėlį LKT47(Trkn). Dvidešim pūrų miežių sė́jėm Krp. Mes vienus metus sė́jom balon (į šlapią dirvą) Plm. Sė́davo ir kanapių bučiam pasdirbt, virvėm vyt Dgč. Miškan ariau, grikius sė́ju Rud. Kas nesė́ja kviečių, tai perka miltus Pb. Nėr kur sė́t – sėtáu, kad but kur Šlčn. Savo reikalams sė́davo rugius Dbg. Kviečių sė́ja maža Dgp. Jie miežius po plūgu (apardami) sėja Lš. Kviečius sė́davo po žagre Imb. Pievas visas išdraskė – neturi kuom sė́t Pls. Per mus saloj paldienyke niekas nesė̃s, neprasėjinės Aps. Buvom besėją̃, bet ėmė lyti – ir metėm sėję J.Jabl. Aš sėdamas visada priakėju Grž. Dabar pats sė́jamas laikas – ne svečiuos važinėt Grž. Sėjamas čėsas Q425. Apžiūrėjau ir rugių sėjamą lauką J.Jabl. Karvėms ganyklą nuomojau kitur, visa buvo žemė sėjama Vvr. Dvivagius tus plūgus tokius devė, sė́jamas mašinas devė Lž. Buvo labai sė́jamos našlelės (gėlės) Lpl. Sėjamū́sius sėmenis reik išberti (nusiausti), ka nebūtų sėjant plokštakių Šts. Tavo laukai neakėta ir rugiai nesė́ta Pls. Išvažiavo rugius sė́jančiai (sėjant) Jon. Vieni arė, kiti sėjo, ir sunku pasakyti, katrie – ariantieji ar sėjantieji – labiau savo darbu džiaugėsi J.Jabl. Regėjau aną sė́damą (sėjantį) LKKIII193(Lz). Sė́ja kaip iš botago (labai retai) Dkk. Per abi kojas sėja (kai vienu rankos mostelėjimu sėkla nužeriama toliau, o antru – sėklos krinta iki sėjėjo kojų) rš(Kp). Sėjamoji petražolė LBŽ. Sėjamasis pelėžirnis LBŽ. Taigi ir varpinės, ir ypač ankštinės žolės sėtinos pavasarį rš. Kiekvienai javų rūšiai sėti būdavo parenkamas atitinkamas oras, mėnulio padėtis ir savaitės diena rš. Kad baravykų geltona papilvė, tai rugius laikas sė́ti J. Avižas, kai ievos pradeda žydėti, sė́[ja] Brs. Kad kadagiai žydės, sė́sam linus Pln. Miežiai būsią išrizgę, jei jaunam̃ sė́si Grd. Kad javai gerai užderėtų, reikia sėti į pilniją LTR(Žgč). Jau grikvabaliai atsirado, reikia sėt grikiai Jon. Po Elzbietai sė́jau, galvõs (į galvas) prėjo linai da Slm. Jaunam[e] sė́k, tai bus didelės avižos Ob. An riekimo (aparto pūdymo) sė́damas, duonos neturėsi Vžns. Linus sėti buvo taikoma, pastebėjus danguje juostuotus debesis, kad linai būtų tokie pat ilgi rš. Sėjamas vė[ja]s (nedidelis, šiltas, sėjai palankus vėjas) Tv. Perūne, kursai savo galybe sunkią žiemą nu mūsų pavarei, teikias mums javus mūsų sėtūsius ir sėtinūsius vykinti S.Dauk. Dėl ko tujai sė́jęs, sė́jęs ir vėl žiūri aukštyn? BM135(Klov). Eik, žioply, eik sė́t kiekvieną sė́jamą daiktą K.Donel. Ė išaręs tuoj spėk: kviečius, miežius, žirnius sėk ir linelių neužmiršk A.Strazd. Vai dariau, dariau lyseles, vai sėjau, sėjau rūteles LTR(Mrj). Pavasario dienelę sėjau žalią rūtelę. Aš ją sėdama ir ravėdama su rūtele kalbėjau LTR(Rdš). Tai lygi pošnelė – nei arta, nei akėta, nei rugeliai sė́ta LTR(Kpč). Tavo ropės kietos buvo – šiaurės vėju sėtos LTR(Nv). Sėjau rūtą, sėjau mėtą, sėjau lelijėlę, sėjau savo jaunas dienas kaip žalią rūtelę LTR(Grv). Oi jūs rūtos rūtelės, jūs rūtelės žaliosios, o kas jus žalias sė̃s, kap sesutė ištekės? DrskD167. Aš neturiu sesužėlių, nėr kam sė́ti rūtužėlių JV26. Aš turėjau darželėlį vienom rūtom sėtą LB117. Sėjau rožes, sėjau rūtas, sėjau lilijeles KlpD31. Kad aš sėjau, linksma buvau, kad ravėjau – dar linksmesnė StnD14. [Švęsk] šventę pirmos pjūvės javų, kurius ant lauko sėjai BB2Moz23,16. Renka vaisių ant amžino živato, idant drauge (bendrai) džiaugtųse sėjąsis ir pjaująsis BBJn4,36. Išėjo, kuris sė́ja, sė́tų sėklos savos. Ir kad sė́jo, viena puolė pas kelią DP97. Ir stojos besėjant, jog vieni grūdai puolė ties kelio, o paukščiai dangaus ateję sulesė juos Ch1Mr4,4. ^ Nesėjęs nepjausi Ds, S.Dauk. Kad nesėjai, tai ir nepjausi Žg, Sln. Kiek sėsi, tiek pjausi Sch96, M. Ką žmogus sėja, tą jis ir dagos prš. Vėjus sėsi – audras pjausi LTR(Šl). Kas sė́ja ir aria, tas visus šeria Pls. Balandas sėjęs, kviečių nepjausi LTR(Vdk). Dagys ir nesėtas auga LTR(Srj). Piktžolių nesėja – jos pačios atsiranda LTR(Gdr). Kur sėtos ropės, ridikai dygsta B887. Medų sėji, pipirus pjausi B725. Medum sėji – pipirai sprogsta B725,887. Sėjau mėtą – išdygo pipiras Rz. Nesigirk audeklu, kol da linai nesėti LTR(Km). Velnias sėjo, velnias ir pjauna LTsV243(Vrn). Kai sėjo, grūdas klausė, kiek mėšlo dėjo LTsV373(Srd). Nesėk į dirvą neteisybės CII354. Kepurę sė́jęs, kepurę gausi MitI77. Kad tokius žmones sauja sė́t, o po vieniai dygt! Arm. Kad tokių vaikų, šimtą sė́jus, nė vienas nedygtų! Klvr. Kad nei bačka sė́jus neaugt! (apie blogus žmones) Krok. Rugius sė́k, kad atšoktų, kviečius sė́k, kad priliptų (rugius reikia sėti sausai, o kviečiams šlapumas nekenkia) Gs. Rauluk, kartok, Baltruk, sė́k (apie Lauryną reikia pūdymus kartoti, o apie Baltramiejų – rugius sėti) Dkš. Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu DP484. Šiaudų dirva, akmenais sėta, – gyvi dygsta (lizdas, kiaušinis, paukščiukas) LTR. sėtinaĩ adv., sėtinõ: Sėtinius sė[ja] sėtinaĩ Kl. Ir parūpo man įkalbėti ūkininkei, kad pamėgintų ne sėtinai ant ežių burokus sėti, bet sodintinai po vieną grūdą Vaižg. Šiemet pupas sėsma sėtinõ Trgn. | refl. intr., tr. K, Sut: Rugiai sė́jasi rudenį Dv. Laikuo atejus, aras, sė́jas Všv. Kol sėjomos, turėjom vaikį; kaip apsisėjom, nebreik Šts. Duosiu sėklų, ir sė́kis, jei reikia Pv. Sėjanties mirė, nesulaukė vasaros Ggr. Sėjamės pašarui ne baltųjų, bet raudonųjų dobilų J.Jabl. Kad sėjas žemėn [garstyčių grūdas], mažiausias yra terp visų sėklų and žemės Ch1Mr4,31. ║ barstyti sėkla (dirvą): Šitas kalniukas buvo nesėtas J.Jabl. Vieną lauką rugiais, kitą vasaroju sė́davo, ė trečiam ganydavo keltavas Ck. Nieko nesė́ta buvo laukai Slk. Kur kąsnelis liks nesė́ta, pririši karvę Klt. Neverk, mergele, balta lelijėle, aš pasėsiu tau linelių sėjamoj dirvelėj LTR. ║ prk. bažn. leisti į pasaulį, kurti (žmogaus kūną): Sėjamas yra kūnas natūriškas MT244. Sėjamas yra silpnybėje ir kelsis stiprybėje NT1PvK15,43. Sėjamas yra kūnas pagendamas, o bus prikeltas nepagendamas Bt1PvK15,42. | refl.: Sėjas kūnas nepagerbime, o kelsis garbėje DP594. Sėjas pagadinime, bet prikeliamas est nepagadinime Ch274. 2. tr. Štk, Trk, Vkš, Šln, Aps sodinti (bulves): Bulbių nesė́[ja], kiaulių neaugina – iš rublio gyvena DūnŽ. Bulves mes sė́davom jau anksti Pgg. Bulbių sėjamas laikas Tv. Daba[r] tas sė́jamasis laikas, tad brangios [bulvės] LKT52(Vgr). Par sėtąją sėklą daugiau neprikasma bulvių Tl. Kur tos bulbės beaugs – kelinti metai sė́jam į atsają Kair. Tais metais daug kas vėlai sė́[jo] bulbas Dglš. sėtinaĩ adv.: Liuobu mamai visumet prisilygsu bulbių pasėti pūrą sėtinaĩ Als. | refl. tr.: Ropučių sė́davomos daug Kv. 3. tr. barstyti ką smulkų, birų: Sniego buvo daiktais, vis tiek sė́jom [salietrą] Klt. Sė́ja [trąšas] lakstydami iš viršaus [lėktuvai] Pb. Jaunoji, eidama jaunopjop, iš nosnaitės sė́ja rugius Lz. ║ barstyti (dirvą): Sė́ja, sė́ja visokiais [chemikalais] Pst. 4. tr. prk. skleisti, platinti, diegti: Štai kaip mes kultūrą, šviesą sėjame P.Cvir. Sėjo tarp jaunuomenės visokias laisvės idėjas rš. Rovė piktą, o sėjo dorybę TS1899,6. Dievo žodį, vaido sėklą sė́ti KI149. Sėjąsis teisybę tikrai laimės BBPat11,18. ║ sukelti: Girtuoklystė tik vargus ir nelaimes sė́ja Prn. O visur sėjo nusiminimą V.Kudir. Ir svaigina jo daina, ir širdy linksmybę sėja B.Sruog. Prakeikti yra visi …, kurie karius ir maištus tarp žmonių sė́ja DP534. 5. tr. prk. žerti, sviesti: Užpykus kad sė́jau jo visus žaislus! Prn. 6. tr., intr. prk. tankiai šaudyti, svaidyti (ugnį): Orlaiviai perlėkė sėdami (šaudydami) Gs. Priešas ėmė sėti į jų eiles ugnį P.Cvir. Perkūnas žaibus neliaujas sėti plačiai, aplink rš. 7. tr. prk. lieti, berti (ašaras): O mes šią mielą dienelę sėjam graudžias ašarėles TŽI290. 8. intr. DŽ smarkiai skraidyti, lakstyti: Į pavakarę tai tokios musiukės apie galvą ir sė́ja Gs. ^ Kai nusišviečia, tai bitės kap sėtè sė́ja į laukus Gs. 9. tr. skleisti (kvapą, šviesą): O anie augo visi iš vieno, žiedelius krovė ir kvapus sėjo LTR(Ob). Peronų lempos blausią šviesą sėjo rš. ◊ aguonàs sė́ti tyliai verkti: Na, ko tu? Ir vėl aguonas sėji? rš. [su] akimìs sė́ti žvilgčioti: Su akim̃ tik sė́ja, tik sė́ja Ml. drignès sė́ti Grš išdykauti. galì (mòžna) linùs (rópes) sė́ti (ant ko) labai murzinas, purvinas (apie kojas, kaklą, rankas): Mazgokit, vaikai, kojas, be greit možnė̃s ant jų linùs sė́t Brž. Gali rópes sė́ti an kojų, an rankų! Yl. kaĩp avižomìs sė́ja nei šį, nei tą, niekus (kalba): Kalba kaip avižoms sė[ja] LMD. nors žìrnius sė́k labai murzinas, purvinas (apie kaklą, kojas, rankas): O ir kaklas jau toks, kad nors žirnius sėk A.Vencl. rū̃tą sė́ti LzP būti netekėjusiai. vélnias rópes sė́ja į vagàs labai raukšlėtas (apie veidą): Snukiai jau ne rėčiai geldos, nieko neištaisysi – jau vélnias rópes sė́ja į vagàs Skr. \ sėti; antsėti; apsėti; paapsisėti; atsėti; įsėti; išsėti; nusėti; pasėti; papasėti; persėti; prasėti; prisėti; paprisėti; susėti; užsėti

sėti sinonimai

sėti antonimai

sėti junginiai

• (pa)sėti