siūlas reikšmė

Kas yra siūlas? 1 siū́las sm. (1) 1. sing. SD173, R, I, Sut, K, LL111, Rtr plonai susuktų verpalų gija: Na, ir suverpta – ne siū́las, o karoliai (nelygus) Dkš. Siūlas parglytotas Šts. Ka jau verpdavom – ploniausį siūlẽlį! Krp. Siūlelis SD191. Naminiu siūlu pasisiuviau Rdm. Oi siū́lo daug reikia! Pb. 2. verpalų ne per ilgiausias galas: Drobiniu susuktiniu siū́lu surišė Ps. Kojom mini i rankom va primuši siū́lą: yra antaisyta muštuvai, nu, i muši siū́lą, kad sueit gerai LKT350(Švnč). Meti po du siū́lu ir po vienam Smal. Ka i siū́las dedas [ratelyje], bet šniūru vadinam LKT77(Kal). Brygzta iš galo siū́lai LKT403(Šč). Anos nora geriau sudėti du siū́lu i nesukti Trk. Marškiniai plyšo Misiuliui visais siūlais V.Krėv. Jei audžiant trūksta siūlai, reikia rūkyt iš muštuvų skutais, an seno vyžo padėjus (priet.) Mrc. Žėdoja siūleliùko maišu ažurišt Arm. Vieną siūlẽlį [deda] žalią, kitą pilką, padaro margą [drabužį] Pls. Dabar lietuvė pamariais, suvarsčius gintarų siūlelį (vėrinį), sau mėgsta baltą kaklą jais gražiai papuošti prieš bernelį Mair. | prk.: Jei [sirupas] teip tirštai suvirs, jog pilamas siūlu (plonyte srovele) tįs, šaltoj vietoj laikomas patver jis kelerius metus ir negyžta S.Dauk. Ramiame ore draikėsi voratinklių siūlai J.Dov. Anos morkai siūlẽliai (labai ploni) Krš. Paliktoji žemė driekėsi plonu siūleliu tarp plačių Varniškės valakininkų žemės rėžių J.Balt. Šviečia saulelė visus aiškiai ir gražiai, ė man tik mažu siūleliu Ml. ^ Tokios mažos žuvelės didliai skanios, i ašakelė teip kaip siūlẽlis yra Plt. Anas riebus drūčiausia, o ana kai siū́las Klt. Ji tokia kaip siū́las plonytė Snt. Kieta labai melžt – kaip par siū́lą Mlt. Bėga tik kap per siūlỹtį tas pienas Gs. Siū́las kamuolį pririetės J. Turėk siūlą, o kamuolys pats pri tavęs ateis LTR(Vdk). Su siūlu rasi ir kamūlį VP42. Yra siūlo galas, bus ir kamuolys LTR(Km). Kur adata lenda, ten ir siūlą traukia LTR. Be siūlo suverpsi, be balso ausi (trūkinės siūlai) Ggr. Siūlas ant siūlo, o siūlės nepažinti Skd. Siū́lo! – Kol neėmei, kai siūlė (juok.) Ds. Ė mano in siū́lo arklį vesi (greitas, klusnus) Aps. Ot tai davė – kai Tamulis vištai dvilinku siū́lu (juok.) Smn. Dūšia siūlo, galva ugnies, kūnas jaučio arba karvės (žvakė) Vrn. Nedaug gyveno, greitai paseno, po mirties vietoj grabo ant siūlo kabo (grybas) LTR. ║ toks pluošto galas žaizdoms siūti: I namie da jai tie siūlai lindo lauka iš blauzdos Jrb. ║ LKAI126(Kin, Dkš) ritę su ratu jungianti virvelė.valas: Meškerės siūlas ŽŪŽ122. ║ prk. tai, kas sieja, jungia ką tarpusavyje: Jos minties siūlai pakriko, ji tartum apsvaigo J.Marc. Bet Skrandienė nesuranda siūlo į dabartį arba dar neužbaigė, ką norėjo pasakyti I.Simon. Mūsų kalbos siūlas nutrūko P.Vaičiūn. Jis buvo nepatenkintas, kad žmona nutraukė jam auksinį svajonių siūlą V.Krėv. Kodėl nieks nežino, kodėl nepasako, kas giedriojo džiaugsmo man siūlą pakirto? S.Nėr. Gyvenimo siūlą pametė rš. 3. ppr. dem. labai plona kokia nors detalė, atšaka: Lemputės viduje plonutėlis siūlelis pradėjo vos vos raudonuoti J.Dov. Tiesioginio kaitinimo lempų siūlelis yra kartu ir jų katodas rš. Iš akių nervų siūleliai eina į galvos nervų mazgus J.Krišč. Raginiai pelekų siūleliai E. ◊ [kaĩp] ant siū́lo [gãlo] kabóti (kabė́ti, kybóti) būti pavojuje: Jis pats kaĩp ant siū́lo kãbo Db. Taigi ji, užmiršusi viską, sėdi prie Anės lovos, kurios gyvybė kabo ant siūlelio I.Simon. Mano gyvastis antra nedėlia kaip ant siūlo kybo: susirgau uždegimu plaučių Žem. Ir jie tik ant siū́lo gãlo kãba Ds. ant siū́lo vỹturti dėtis į galvą: Jau par daug an siū́lo viską vỹtura LKT58(Ms). iki siū́lo viską (padaryti): Manasis iki siūlo nuperka, ką tik pasakau Žem. ikì siū́lo gãlo labai (permerkti, sušlapti): Jonienę permerkė [lietus] iki siūlo galo Žem. iš siū́lo gãlo dėl niekų (kas prasideda): Nei iš to, nei iš šio – iš siū́lo gãlo išsiranda pykti Snt. kaĩp ant siū́lo pakabìntas silpnas: Širdis kaĩp ant siū́lu pakabìnta Trš. I muno širdis bė[ra] kaĩp ant siū́lu pakabìnta Ms. kaĩp ant siū́lo vẽria 1. labai gerai, sklandžiai kalba: Eita gerai anam kalbà – kaip ant siū́lo vẽra Pln. 2. godžiai valgo: Ot valgo – kaip ant siūlo veria Rod. kaĩp nuo siū́lo léidžia labai gerai, greitai kalba: Ana léida kaĩp nū siū́lo, negal nė beapsiklausyti LKT83(Pln). lìgi (lig, iki) paskutìnio siū́lo 1. labai, kiaurai (sušlapti, permirkti): Mano marškiniai nuo lietaus permirkę lig paskutìnio siū́lo Skrb. 2. nieko nepaliekant (atimti): Puplesienę jie apiplėšė iki paskutinio siūlelio J.Avyž. 3. visiškai, galutinai: Jis įsitikino, jog čia esama bedarbio, ligi paskutinio siūlo nusigyvenusio, pasiekusio liepto galą rš. nė̃ saũso siū́lo nepalìkti (ant ko) labai išpeikti, iškoneveikti: Na, kad jas (mergaites) išbjauroja! Kaip yra sakoma – nė sauso siūlo ant jų nepalieka Žem. nė̃ (anỹ) siū́lo gãlo DŽ visiškai nieko (negauti, neimti): Nė siūlo galo niekas negaus be mūsų Žem. Mudu su tėvu nė̃ siū́lo gãlo negavova Snt. Jum davė ir atidavė, dabar nė̃ siū́lo gãlo negalit gaut Srv. Svetimo aš nė̃ siū́lo gãlo neimu Lnkv. Aš pats nekliudau anỹ siū́lo gãlo Ktk. [kaĩp, tik] nuo siū́lo [tráuktas, nutráuktas] apie naują drabužį: Palitas to nu siūlo Šts. Kailiniai nauji, kaip nu siūlo nutraukti Šts. Parejo numie bagota, apdaryta, viskas taip, kaĩp nu siū́lo, kaip reikiant (ps.) Žr. Šešeri marškiniai, visi tik nuo siūlo traukti! I.Simon. siū́lo gãlą padúoti į rankàs leisti susekti: Gediminas Džiugas, ne kas kitas, tik Gediminas Džiugas padavė [gestapui] siūlo galą į rankas J.Avyž. siū́lo gãlą suràsti išaiškinti priežastį: Kai surãdo siū́lo gãlą, tada jau lengvai išaiškins visus vagis Jnš. siū́lo gãlas atsirãdo išaiškėjo: Matai, pagaliau atsirãdo siū́lo gãlas Prn. siū́lo gãlo ieškóti stengtis nustatyti priežastį: Teismas sėsis už stalo ieškoti siūlo galo T.Tilv. siū́lą užrìšti; I baigti reikalus. visì siū́lai rañkose viskas susekta, sužinota: Taigi tavo, žmogau, visi siūlai mano rankose A.Gric.
2 siūlas sm. Ev žr. siūlymas 1.

siūlas sinonimai

siūlas junginiai

  • ištrauktas/nutrauktas siūlas, nutrauktas siūlas
Ką reiškia žodis siūlašiaudžiai? Visi terminai iš raidės S.