skriausti reikšmė
Kas yra skriausti? 1 skriaũsti, skriaũdžia, skriaũdė tr. Š, NdŽ 1. L, Rtr, Ser, DŽ daryti skriaudą, nuoskaudą, neteisybę, engti, spausti: Kam tu skriaudì tą moterišką J. Nenoriu aš par daug teip apgaudinėti, skriaũsti motrišką su vaikais Trk. Sunki dalia našlaičio: visi jį skriaudžia, o niekas neužtaria Kpč. Kas neskriaudžia tą nelaimingą prastą žmogų? Žem. Dramos herojus – visų skriaudžiamųjų gynėjas rš. Jo lūpos suvirpa, akys pilnos ašarų kaip skriaudžiamo kūdikio J.Marc. Tegu atvažiuo[ja] ir ana, ką čia dabar ją skriaũsi! Jrb. Kad jis man šitą mergaitę skriaustų̃?! Rud. ^ Ir bitė skriaudžiama gelia KrvP(Mrk). Ėriuką todėl visi skriaudžia, kad jis tyli KrvP(Krž). Didesnį gerbk, mažesnį neskriausk LTR(Krtn). | refl.: Mes gyvename gražiuoju. Nesipykstam, nesiskriaudžiam, neteisybę patys baudžiam B.Sruog. | Dievaliau, neskriaũskiatos! (vaišinamąjį ragina imti, valgyti) Grd. ║ teikti sielvartą: Tokiam darbui, kuriuo moters širdis skriaudžiama, nepritariu ir nepritarsiu V.Krėv. ^ Žodis skriaudžia, žodis ir glaudžia TŽIII376. 2. NdŽ nepakankamai duoti, daryti žalą, nuostolį: Su valgiu motiną ėmė skriaũst Jrb. Maistu labai skriaũdė ūkininkai Vdk. Man' neskriaũsdavo valgiais Ad. Reikė nuo savęs skriaũdęs jam duot (sau mažiau pasilikti) Gs. Turtingam gerai: draugus apdovanoti gali be nuostolių, savęs neskriausdamas J.Gruš. | Tą žemę skriaudžia, o savo taiso Jž. ^ Geriau sau terioti nekaip kitą skriausti VP16. | refl. tr.: Save skriaũsdavos, o piningus į žemę kasdavo Vdk. \ skriausti; apskriausti; nuskriausti; paskriausti; priskriausti; suskriausti
2 skriaũsti, -ta, skriaũdo (skriaũto) intr. BŽ598,607, NdŽ; Rtr skursti, menkėti, lysti, geibti, kriausti.