skusti reikšmė

Kas yra skusti? 1 skùsti, skùta, skùto (skùtė Š) 1. tr. SD62,179, H, R304, Sut, I, N, K, M, L, Rtr, DŽ, Sd, Slnt, LTR(Slk) pjauti skustuvu plaukus palei odą: Uostelius visi laikė, neskùto, a senas, a jaunas Tl. Barzdą skùst reikia – ranka dreba LKT356(Nmč). Nepaslinko barzdos skùsti, matyties Als. Ar skusì barzdą? Nmč. Javus reikia sėt, barzdos neskutus – gerai augs (priet.) Pn. Kai galanda dalgę i jau daugiau jąj nepjauna, tai sako – ateis velnias barzdos skùstie LKKXIII118(Grv). Aičiukas avis skùta (vilnas nupeša) Vlk. Skutamasis peilis LL11. ^ Čia gražiai nupjauta, kai skuste nuskusta Sln. Žmonių ir yla skuta, o mūsų – nei barzskutis B908. Tavo ir šakalys skuta, mano ir peilis ne LTR(Švnč). Ant svetimos barzdos gerai mokytis skusti PPr106. Tyli kaip skutamas Sim, Klvr. Vienas kirpte kerpa, antras skustè skùta (vienas kitam nenusileidžia darbe, šnekoje) Šll, Lkv. Bepigu kiaulei gyventi: nei barzdos skusti, nei poterių kalbėti, nei kunigo bijoti LTR(Srd). Eik verčiau šunims kules skusti LTR(Šmk). skustinaĩ adv.: Kam teip skustinaĩ (ligi plikumo) skutì? Grž. | refl. tr., intr. Sut, I, K, Rtr, Š: Ūsus skùtasi DŽ. [Vyras] skutė̃s Lz. Jaunuomenė lig 40 metų skutos S.Dauk. Dešimta [valanda], da nesiprausiau, nesìskučiau – tinginys pasdariau Adm. Skusčiapė̃s (skusčiausi) LKKXIV212(Zt). 2. tr. BzF172, DŽ, NdŽ, Vkš, Grg, Brs, Trk, Trš, Dr, Plm, Rod, LTR(Kpč), LTR(Šlčn) gremžti luobelę, lupti lupenas, žievę: Žalias bulves skùsdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo Skrb. Tik švariai skùsk, talkai negražu paduoti žebras [roputes] Trg. Parejau iš laukų, o bulvės da nèskustos Slnt. Skutìt bulbas, o mes ūtarysim Lz. Ropučių neskustų̃ išvirs gaspadinė, kanapių sutrins Jdr. Parvažiuoju – bulbes beskutą̃s Gr. Bulves skùsim, gručkus lupsim – vakarienę kaisim Plv. Buvo diedas ir bobutė, ir abudu bulbas skùtė Dv. Jau laikas vakarienę (bulves vakarienei) skùst Skr. Ar ana skustų̃ bulbas, kad kiek mokėt[ų] (būtų mokyta)? Lkm. I batvinius roviau, i skutáu – viską dirbau Varn. Skustų daržovių nuoviros sunaudojamos sriuboms ir padažams rš. Stvėriaus smalos imt, pušų skust Klt. Dažų i nebūdavo; skùsdavo ąžuolų žieves LKT124(Trg). Justė – bulvių skusti, Agotė – vagoti, Nastė – bulvių kasti Tl. To Magdutė bulbas skùtė (flk.) Krs. ^ Eik bulvių skust (eik šalin), čia nesimaišęs! Jnš. 3. tr. SD339, R, N, K, NdŽ valyti aštriu įrankiu paviršių, grandant šalinti viršutinį sluoksnį: Ešeriai skùstie sunku labai Kzt. Su tarka [ešerį] skùta – teip ano negali įveikti Plt. Su dalgiais skùta kailius, išlamdo, mirko Grz. Tėvas skùta kailius, toks smardas! Klt. Žarną paima, deda an suolo ir skùta Dgp. Niekočias skučiau Asv. Butą tur iš vidaus skusti CII379. Tegul jis eina į sodą pas sodauninką ir čion tegul skuta takus BsMtI165. | prk.: Nuo tų kruopų man vidurius skùta (skauda) Alk. ^ Kad niežti kojas – par naktį kaip žuvį skutù (kasausi) Upt. ║ NdŽ grandant naikinti ką netinkama: Skùsti sąsiuvinyje klaidą DŽ. 4. tr. drožti, gremžti: Skùsta skùsta grėbliu – nė vieno kritusiuko pievoj Klt. Ratai skùta [velėną], i negali pavažiuot Jrb. ^ Dvi seseli sviestą skuta (per sniegą važiuojančių rogių pavažos) B. 5. tr. DŽ, NdŽ, ŽŪŽ129, Kt arti paviršiumi: Ražienas reikia pradėti skusti rš. Vyrai, susitaisykit žagres ir eikit rugienų skùst Mrj. Rugienas skùsdavo negiliai, lengvaisiais dvižagriais Grš. 6. tr. NdŽ trumpai pjauti dalgiu, šienauti: Eisime pievų skusti Vaižg. O, ta gera dalgelė, gerai skùta žolę Ėr. Ot skùta pievą: padabojus tik juoda! Švnč. Apsigręžė, atamušė ir kad skùta, tai skùta! Mlt. | prk.: Skutamàsis skridimas (pažeme) NdŽ, DŽ1. ^ Šiandien pusto, ryto[j] skùs J. Neskusi – nepusi LMD(Mrj), Stak. 7. tr., intr. Dgl prk. brangiai imti, plėšti: Artie kitos krautuvės nėra, tai Petraitis už viską ka skùta, tai skùta Krš. 8. tr. Adm prk. išnaudoti, skriausti, spausti: Skùta tą biedną žmogų, kas tik netingi Sml. Žmogų skùta, i tiek Grd. Ans aną skùta kaip ešerį Štk. Kaip ešerį prymynę skuta žmogų žemėn Ggr. 9. tr. KŽ, Gdž šnek. mušti, pliekti: Kap ožka nepašerta, tada diedas skùta bobas, bubija savo bobynas (ps.) Tvr. | refl.: Ko dabar čia skùtatės? Krs. ║ intr. smogti, kirsti: Aš jam kad skùsiu per strėnas su lazda: jis tik dulkt – ir parvirto! Žvr. Kap skùsiu in kelnes, tai apsėsi! Pns. 10. tr. DŽ, NdŽ, Ktk, Mžš šnek. godžiai valgyti: Skùta [barščius], kad net ausys linksta Krš. Kad skùta, tai skùta, net stačiais kąsniais! Trgn. Vyrai susėdę skùta blynus su grietine Jnš. ║ ėsti: Katinas tuo tarpu gaidžiuką skuta Blv. Arklys kad skùta viksvas, net žiūrėt gražu Pbs. Teip skùta, teip skùta: ana (karvė) nuo ryto nekelta Klt. Avys užpuolę dobilus kad skùta, tai skùta! Dsn. Ožkos, avelės, karvės, jautukai skuta riebas žoles LTI524. ║ graužti: Aš tep obuolius skutù vienu dančiu Lz. Šuva kaulą skùta Ėr. Ožka skùta žievę Nj. Žolės nėr, skùta skùta karvelės pliką dirvoną, net iškada žiūrint Ds. ^ Mylėk kaip dūšią, skùsk kaip grūšią Krž. 11. intr. DŽ, NdŽ, Drsk, Rdm, Alvt, Br, Slv, Lkš, Skr, Vdžg, Vdk, Plt, Dr, Žr, Sml, Vb, Vžns, Dgl, Ssk, Pbs, Antz, Tršk šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, dumti, skuosti: Skùsk, da gali pavyti Jrb. Skùsk greitai, o pavėluosi Skdv. Skùsk namo, bo gausi pilt Šk. Tik skùsk, vaikeli, o ka nutversu, doros nebebūs Vvr. Kad skutáu numie, viską palikęs Krš. Jurgis šįryt anksti skùto pry daktaro Kv. Tik skùsk greitai vien iš akių, jei nenori pėrenos gauti! Vkš. Skùta kaip sudegęs Ėr. Kur taip skutì, kaip akis išdegęs? Vkš. Antai jau skùta pasipustęs padus Plk. Kad skuta, tai skuta, net padai mirga LTR(Grk). Kad skùta, kad skùta, net balos džiūsta! Alk. Veizėk, zuikūtis skùta par rugieną Kv. Arklys linksmas skuto kuone zovedais Žem. Vakare tamsy bernai skùta ir skùta an matociklų Vlk. Traukinys kad skùta, tai skùta, greitai ir Vilniuj būsim Dsn. ◊ ẽšerį (ẽšerio Ds) skùsti skaudžiai braukti nykščiu per galvą prieš plauką: Juk aštuntokai mūsų, penktokų, žmonėmis nelaikė. Tik ešerius skusdavo ir sprigtais šerdavo rš. į stáibius skùsti bėgti, sprukti: Bijo, skùta į stáibius Krtn. káilį skùsti DŽ1, Sml, Šmn, Ppr, LTR(Šr), Gdr, Ign, LTR(Vv) mušti, lupti: Kas gi beminės tuos, kurie kailį skuto? V.Krėv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž. kir̃pta skùsta trumpa ir aišku: Par jį tai kir̃pta skùsta (moka greitai kitą sukirsti) Trgn. morkvès skùsti Sn lipti ant kulnų, einant iš paskos. neĩ skùstas neĩ lùptas KlK2,49 nei šioks nei toks, prastas. núobarinę skùsti mušti: Anas diržu skus tavo nuobarinę J.Paukš. pakáušį skùsti skriausti: Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti P.Cvir. skùstą liežùvį turė́ti būti iškalbingam, mokėti išgalvoti: Šita istorija nebuvo mano sugalvota, nei mano bobutės Anastazijos, kuri turėjo gerai skustą liežuvį P.Cvir. \ skusti; antskusti; apskusti; atskusti; įskusti; išskusti; nuskusti; paskusti; parskusti; perskusti; praskusti; priskusti; suskusti; užskusti
2 skùsti, skuñda (-ta KŽ), skùdo intr. K, skū̃sti, -ta, skū̃do NdŽ, skū́sti, ­ta, skū́do NdŽ imti skaudėti, skausti: Skuste praskunda pirštai nuo rašymo J. Tavo skunda, o mano paskudo akys besiuvant J. ◊ širdìs skuñda graudu, gaila: Sakaisi, tau skunda širdis; ir mano paskudo, kaip išgirdau, kad mirė dėdė J. \ skusti; įskusti; paskusti; praskusti; suskusti
3 skùsti, skuñta (skuñda), skùto (skùdo) intr. driksti, skarti: Jau mantelio rankovės skuñta, šerpeto[ja], taip pat ir kelnių galai ima skùsti, skutoti Skr.
4 ×skùsti, skuñda, skùdo intr. darytis bjauriam, nevalyvam: Ans jau skunda, t. y. tampa skuda J.

skusti sinonimai

skusti junginiai

  • (nu)lupti, (nu)skusti, (nu)skusti
Ką reiškia žodis skustininkas? Visi terminai iš raidės S.