smarkumas reikšmė
Kas yra smarkumas? smarkùmas sm. (2) K, Rtr, DŽ, smar̃kumas (1) DP119,470; LL48,100 → smarkus: 1. Neišpasakytas to muno žento smarkùmas: vienas pats visus darbus ir apsidirbo Vkš. Gražiai nuaugus ir turia smarkùmo (gyvumo) Slm. Dėl to savo smarkumo daugiausia ir esi man prie širdies P.Vaičiūn. Par smarkùmą jie užsimuša Kp. Iš to smarkùmo jis greitai lėkė i pinigų daug pametė Pn. Smarkùmas prie darbo NdŽ. Baisus smarkùmas to arkliuko! Pc. 2. Nu ir smarkùmas to jūsų Jono! Dbk. ║ SD357, H181, CII611, R182, N, I Karalius … anus žmones su išgąstingu smarkumu valdo Ns1832,3. Tų ponų buvo toks baisumas kaip piktų žvėrių smarkumas LTR(Mrj). Šiuo kartu tiktai apie smarkumą Herodo kalbėsim BPI105. Nuog tavę turi būt attolintas visokias smarkumas ir nepatogumas PK234. Pasauliui anie grumzdimai jo, anie smar̃kumai, paskandinimai, ugnis ir tūleriopi korojimai maža padėjo DP4. Smarkumo neprietelių ir pačios smerties nesibijotumim MKr18. 3. O tad pažintumbei smar̃kumą ir sunkumą ateisiančio sūdo Dievo DP312. 4. Tatai gražus pamokslas! Koks graudingumas! Koks smarkumas! Blv. 5. Audros smarkùmas NdŽ. Smarkumù beatidaužiau parasodnyką – buvo užsikirtęs Šts. Taigi dalgėm [pjauti] tai smarkùmas gi: vienas vyras i aktarą, i daugiau pro dieną, kai paims stipriai darbą Pb. Lygiu smarkumu, kaip mašinos ratelis, sukosi jai mintys galvoje Pt. Ašis geležinė iš smarkùmo įlindo į žemę i sprogo par pusę BM199(Grnk). Lėkiau visu smarkumù, susisuko ratas – ir dėjau Kt. Reikia leisti [mašiną] visu smarkumù Ėr. Puolė ponas ant savo šuns su levo smarkumu BsPIII9. Didelė kalė smarkumù puolė iš tos trobos Akm. Įsibėgėjęs vienragis su visu smarkumu puolė į medį ir taip giliai įvarė savo ragą, jog nebegalėjo atgal ištraukti J.Balč. Ten vestuvės eina visu smarkumu LTsIV117. Ir padarė išgąstį jų pulke, ir nustūmė ratus nuog jų vežimų, apvertė juos baisiai (paraštėje su smarkumu) BB2Moz14,24-25. ║ Jus žiemos smarkùms į šaltą girią nubaidė K.Donel. Ant žiemos smarkùms su šalčiais vėl pasibaidė K.Donel. 6. BŽ618 Kaip tu eisi smarkùmo, teip ir vẽdu Dr. Koks te smarkùmas jo eiti: suvisu pamažu eina Pb. Nuo gulinčio šakoto medžio smarkumas vandens susitrukdė M.Katk. 7. → smarkus 12: Toks smarkùmas miego: prabundu – galva kaip surakinta Krš. 8. → smarkus 13: Atakišei butelį, ir išejo visas smarkùmas Ds. Ką gi čia geri – viškiai da saldus tas vynas, jokio smarkùmo nėra Mžš. Paėmė jis tabokos žiupsnelį dviem pirštais prie nosies ir truktelėjo – o smarkumėlis! LTR(Dkk). Ar motinos ta ašara nuodų smarkumą tik nepanaikys? V.Kudir. Štai Dočys, tuojaus tepalų smarkùmą suuodęs …, iš patalo šoko K.Donel. Smarkùmas par nosį eina, tuoj slanktas prasidės Krs. 9. Ds → smarkus 14: Nuo to smarkùmo galvą sugavo Ob.