smarkus reikšmė

Kas yra smarkus? smarkùs, -ì adj. (4) K, LsB251, Rtr, DŽ, smar̃kus (4) Jrb, Stk, smar̃kus (2) DP83,119; R, Q534, H181, Sut, N, M, L 1. gyvas, guvus, veikus, energingas: Jis in darbą smarkùs kap ugnis Mrj. An darbo nesmarkùs, nepatrūks (juok.) Krš. Smar̃kūs ant ėdimo paršiukai Erž. Tai smarkì mergiotė: kai šoka, net padalkos viksi! Ut. Šokti labai smarkùs, o į darbus nelabai Dkš. Tas vaikas – pusė aičvaro: jis labiai smarkùs LKKXIII44(Lnkv). Nau[ja]s direktorius parejo toks jau didliai griežtas, smarkùs, gaspadoriškas Trk. Šilėnuose smarkesnių vyrų nebeliko. Visi išėjo su Mackevičium V.Myk-Put. Tat mano smarkiausia skaitytoja Žem. Sakė, kad matininkas prie darbo ne iš smarkiųjų rš. Gražios karvės: abidi juodos, nesmar̃kios, lėtos Jrb. Smarkùs arklys – kai viesulas Pšl. Oi ka smarkì kitą apšnekėt! Jrb. | Jo buvo juodi plaukai, sugarbėti, tokis gyvas, tokio smarkaũs žvilgsnio Al. ^ Smarkùs kap apatinė pusė girnų Dkš. Smarkus pats užbėga, ant tylaus ir vėjas užpučia LTR(Mrj). Smarkus kaip dveigys drigantas LTR(Plng). Smarkus kaip karvė ant ledo LTR(Pln). Gudri kaip višta, smarki kaip avis PPr345. smar̃kiai adv.: Tas arklys smar̃kiai ima, veža – gal pasižeisti J. ║ narsus, drąsus: Smarkùs karžygys K. ^ I katinas smarkus pri negyvo šuns LTR(Vdk). smar̃kiai adv.: Smar̃kiai kovėsi NdŽ. Smar̃kiai gintis NdŽ. 2. staigus, ūmus, greit supykstantis, griežtas, rūstus: Smarkùs ponas K. Prapulsi gavęs tokią smar̃kią bobą Jnk. Ans smarkùs velniškai – bijau par murzą gauti Trk. Eidamas jis apgalvojo: gal per daug smarkus buvau su mokytoja? P.Cvir. Par smarkì esanti jau [karvė] – kam ten įspyrusi Trk. Širšūnai dar smarkesnì už vapsas Tl. Pernykštis gaidys jų buvo labai smarkùs, vaikus kapojo Rm. | Smarkiomis akimis N. ║ Q97, H, R žiaurus, nuožmus, despotiškas: Gailus, smarkus, baisus SD224. Smarkùs neprietelis K. Tas nevidons smarkùs, kaip girdit, avį užpuolė K.Donel. Jonas smarkusis, smarkininkas Vl. Smar̃kūs budeliai DP175. Išliuosuot jo nuog velino smar̃kaus DP119. Su Herodu smar̃kumi persakioja Viešpatį DP62. Mes visi turim savo didį ir smarkų neprietelį BPII221. Bijojaus tavęs, jog esi žmogus smarkus: imi, ko nepadėjai, o pjauji, ko nesėjai BtLuk19,21. Žinojau, jog esi smarkus žmogus Ch1Luk19,22. Tarp smarkių žvėrių įmestas PK137. smarkù n., smar̃ku K, NdŽ. smar̃kiai adv.; SD224, R, N: Smarkiai karaliauju, smarkauju, valdau R358. ║ prk. pavojingai žeidžiantis (apie ginklą): Prie tavo šalies smarkùsis kardas kybo Jrk17. Prie tavo šalelės matutė stovėjo, o prie mano jauno – smarkióji strielbelė JD53. Kokis ten buvo gailėjimas …, regint … pervertą širdį anuo smar̃kumi kalaviju DP174. 3. sunkus, varginantis, baisus: Smarkùs skausmas NdŽ. Kentėjo gėdas, paklepojimus, galvokartus ir kančias smarkiàs DP128. Smarkia smerčia turėjo numirt MP206. Smarkume apsūdyme MP175. Ištrauk iš smarkios rankos neprieteliaus mano PK88. Išliuosuotų mus ižg smar̃kios vergystės DP2. Diena Viešpaties ateis baisi ir smarki DP14. smar̃kiai adv.: Smar̃kiai bausti NdŽ. Egzaminuodamas, kaip buvo pratęs, [J. Jablonskis] klausinėjo smarkiai (reikliai) LKI25(J.Balč). 4. MP69 aštrus, piktas, griežtas (apie žodžius): Smarki Amerikos nota prš. Smarkiais žodžiais graudeno MP64. Po smarkum įsakymu MP173. Anam smarkui įsakymui tavo MP239. Apsaugot mus nuog … žodžio smar̃kaus DP171. Ant galo smar̃kausp mušimop ir kūlimop dabar (dar) smar̃kesnius koliojimus, gėdinimus ir galvokartus … bylojo prieš jį DP161. Visur kame tas smarkus parašas primuštas buvo ChEst4(turinys). smar̃kiai adv.: Smar̃kiai atsakyti, atkirsti NdŽ. Pirmusyk apičiupai rašė [laikraštyje], dabar jau smar̃kiai (užsipuldamas) Gs. Smar̃kiai ir pasakei tu čia Rz. Prigrasinom smarkiaũ NdŽ. Niekam neprieštaraudavo ir smar̃kiai nesušnekėdavo A.Baran. Smar̃kiai ir gėdingai bliuznija DP248. Didžiai ir smarkiai yra apbaręs BPII240. 5. su didele jėga, intensyviai vykstantis, pasireiškiantis ar vykdomas: Burbuliuoja lietus smarkùs, kad burbulai į aukštą šoka J. Smarkùs lietus lyja, nuo mañ vanduo bėga Šmn. Nebuvo smarkų̃ lietų, ale vis apsiniaukę, lynojo Ktk. Kad ir lietus smarkiáusias, niekur nepralydavai [naminių drabužių] Gsč. Pas mumis iš pavasario praejo dvi liūtys, smar̃kios didliai Trk. Miežiai jau buvo pjautini, ale užejo smarkíejai lytūs su perkūnijums LKT126(Erž). Smarkùs vėjas K. Vėjas buvo toks smarkùs, kad beržą nulaužė Mrj. Kad smarkùs žiemys savo dumples pradeda judyt K.Donel. Stojos tada ūmai iš dangaus ūžimas kaipo smarkio atenčio vėjo Ch1ApD2,2. Liūb perkūnijos kokios būs smar̃kios Nv. Tę jau kokia smarkì liga jį nutvėrė Jrb. Smarkì ugnis, putros nebnugynioju – reik prigesinti Vkš. Smarkùs šaltis NdŽ. Smarkùs beldimas NdŽ. Smarkūs ginčai NdŽ. Aš tave mušau neprieteliškai, su smarkumi plakimu CII554. Kada sugrįši, mano sūnyti, iš smarkiosios krygelės LTR(Bt). Karas jau buvo smar̃kiasis parejęs Žr. Kalnas smarkumi dūmu rūko MP206. smar̃kiai adv. Rtr, smarkiaĩ NdŽ: Ir aš buvau beeinąs iš namų, bet pradėjo smarkiai lyti, ir turėjau pasilikti namie J.Jabl. Buvom smar̃kiai užsiėmę su darbais Krs. Ka smar̃kiai plaka širdis, be skaičiaus Bsg. Apmainyk gaidį – mušas par daug smar̃kiai Nmk. Pavasarį vanduo smar̃kiai pakyla NdŽ. Dvipjūviai dobilai smarkiaũ auga Mžk. Girtavimas smar̃kiai praplito NdŽ. Labai smar̃kiai paėmęs aš burnelę Dg. Seniau smar̃kiai rūkiau visokias bjaurybes, naminę taboką traukiau Krž. Smar̃kiai sninga Grž. Kituos kraštuos smar̃kiai apsiniaukė LKT313(Ob). Taip smar̃kiai lijo, kad žmogaus per ranką nematei Slv. Ka pradės lyt: tiek jau smar̃kiai, su ledais! LKT247(Rz). Dagis smar̃kiai duria Kkl. Galima visai ištraukt – tęsk smar̃kiai Str. Nužilęs jau smar̃kiai Gs. Jie anksčiau smar̃kiai nekęsdavo mūsų Vlkv. Ema į nagą smar̃kiai savo vyrelį End. Parodė gerumą, parodys i blogumą, ka tik ne par smar̃kiai daug Šmk. Aš teip smar̃kiai negaliu prisimint apei jį Vdk. Tėvūnaitės ne taip smar̃kiai iš kitų mergių išsiskyrė: kartu su visoms buvo, šoko dainiavo Vkš. Teip smar̃kiai niekas i negydės End. Mus, varginguosius, smarkiai parėmė tarybos J.Avyž. Aš smarkiai paraudau, širdis pradėjo garsiai plakti J.Marcin. Smar̃kiai linksma jaunystoj buvau Alv. Eivutė miegojo, smarkiai raudona buvo… LzP. Ogi ką veiktumbim, kad kuočės peršalę smar̃kiai užkakalės šiltos nerastumbim pasislėpti K.Donel. Pavasaris įsigalėjo dar smarkiaũ NdŽ. Ūkiškas kraštas, i smarkiaũ ten darbuojas Sd. Biskį smarkiaũ pasiskubyk Lbv. Širdis smarkiau pradeda plakti P.Cvir. Ans susirgo smarkiáusiai Nv. Smarkiai susiteka … vandenes PK59. Pradėjo smar̃kiai plakt DP168. Smar̃kiaus įkanda neg pirm to DP107. ^ Visi broliai, bet smarkiai mušas (dantys) LTR(Grk). ║ Erž atšiaurus, šaltas (apie orą): Šįmet žiema smarkì nebus Jrb. Juo didesni skruzdėlynai, juo smarkesnė bus žiema prš. 6. sparčiai einantis ar bėgantis, greitas: Jonas labai smarkùs: pirmas iš visų nubėgo Mrj. Mūs arkliai labai smar̃kūs PnmA. Ot buvo bėroja smarkì važiuot! Dbk. Smarkùs vanduo – nešė ir nunešė Kkl. Smarkì srovė NdŽ. smar̃kiai adv.: Negaliu smar̃kiai eit: koją sopa, vakar karvė ažgavo LKT291(Svn). Smar̃kiai bėga, skubina Pb. Jei kregždės smarkiai skraido, bus lietaus LTR(Pns). [V]anduo baisiai smar̃kiai krimta, o upeliukas nėr toks ilgas Akm. Smarkiaũ bėgti NdŽ. Ka girtas, da smarkiaũ važiuo[ja] Erž. Parbėkiat smarkiáusiai, kriskiat į tą vežimą i lėkiatav, i neatsisukiat LKT48(Žd). ^ Smar̃kiai šokęs, akis išdegsi Dr. smarkỹn adv.: Mūs dienos bėga šuoliais kasdieną vis smarkyn V.Mont. 7. garsus, skambus, skardus: Smarkùs griausmas Drsk. Vyrai kirto medžius, genėjo šakas, smarkūs kirvių dūžiai aidėjo visame parke J.Marc. smar̃kiai adv.: Vien tik vėtrų prašau, kad užkauktų smarkiau Mair. Smar̃kiai belsti ir šaukti NdŽ. Smar̃kiai juoktis NdŽ. Smarkiai verkė ir staugė Ch1Mr5,38. ^ Ir gaidys ant savo mėšlyno smarkiau gieda LTR(Kš). 8. stiprus (apie sveikatą): Valiojau (pajėgiau) dirbt, kad i sveikatos ne tei smarkiõs Jrb. Jau i mano sveikata ne par smarkiáusia Erž. ║ gerai augantis, vešlus: Šiemet avižos nesmarkios Šts. Mano rugiai šįmet nesmar̃kūs, ale ir jo nesmarkiáusi Skr. Kad i mėšlo buvo vežta, o ne par smar̃kūs miežiai – lytaus nebuvo Erž. 9. labai įkaitintas, karštas: Kad smarkùs pečius, duona sudega – nebtura alsavimo nėkuriuo Šts. 10. MP239 daug apimantis, daug siekiantis, didelis: Čia buvo dvariukas, ne tei smarkùs (stambus), ale vis dvariukas Skr. Mano tėvas turėjo smar̃kų sodą Jrb. Smarkus (vėlus) vakaras, t. y. dvylika netoli J. Nesu taip smar̃kio amžiaus, daug nežinau Krš. Atsitikimų tokių smarkių̃ (baisių, nepaprastų) nebuvo Erž. Turi smar̃kį grieką Žr. Smarkią skolą tau, tėvui savam, užmokėjo PK251. Brangumas par smarkus buvo ant jų BB1Moz47,20. Kokio smarkaus skaičiaus ponas reikalauja iž užveizdėjimo tavo? MP239. | Lietus pila – smarkus debesys Grl. smar̃kiai adv.: Davė jam pinigų smar̃kiai daug Msn. Kur anie arijonai, kurių regėjos smarkiai daug? SPI289. Nesmar̃kiai bemoka už paršelius – atpigo Šts. Senučio buvo smar̃kiai didelis miškas VoL326(Jnš). Jisai toks ne tei smar̃kiai ankštas, toks poplatis Jrb. Sena nesu smar̃kiai Krž. Gavome valgyti, bet už piningus, smarkiai didelius A1884,406. Šįmet nesmar̃kiai buvo vilningos avys Vdžg. Į marias y[ra] karšių smar̃kiai Dov. Žemė ana … yra smarkiai gera Ch4Moz14,7. 11. geras, tinkamas: Tavo apdaras nesmarkùs, o speigelis didelis Šts. Akys mano ne tei smar̃kios Jrb. Audėjos jos smar̃kios (išmanančios) – panytinius audžia Jrb. Aš buvau batsiuvys smar̃kus Stk. Tau paliksiu šius ragus, smarkią nosį ir nagus D18. smar̃kiai adv.: [Paklaustas, ar galėjo siuvėjas išlaikyti savo šeimą, atsakė:] – Nesmar̃kiai (nelabai kaip) Vkš. 12. kietas, stiprus (apie miegą): Smarkaũs miego jis yra J. Ji tokio smarkaũs jau miego, ale tik jau pabudo Jrb. Nūkarkė laikrodis, bet nejutau – smar̃kio miego esu Šts. Iš smarkaus miego atsibudęs užsistebėjo S.Stan. smar̃kiai adv.: Mergelė smar̃kiai užsnūdo JD679. 13. stiprios koncentracijos, stipriai veikiantis jutimo organus, aštrus: Smarkùs brangvynas K. Smarkus kvapas N. Vynas smarkùs, tuo[j] gali pasigerti Gs. Baisiai smar̃kus gėrimas: biskį paragavau, o jau apie ausis dega Jrb. Ale kokia salietra – smarkì, gera! Jrb. Anys (papirosai) nėr smar̃kūs Kkl. Tas žoles smarkiàs čerpėj maišydama, Jekė … lenkiško deguto pridėjo K.Donel. Ataneša notrių ir smarkių krienų ir arielkos butelį LTR(Ob). smarkù n.: Cibulius lupant, labai smarkù Sb. Daug trąšos nedėk, kad nebūt par smarkù krūmui Rm. smar̃kiai adv.: Skanūs agurkai, ale smar̃kiai rūgštūs Pv. ║ peršintis. smarkù n.: Matyt, slanktas kabinsis, kad tik smarkù smarkù par nosį Krs. 14. su smalkėmis, smalkus: Smarkūs dūmai akis griaužia Km. smarkù n.: Gali gryčią biškį praleist (išvėdinti), kad smarkù Mžš. Gryčioj negaliu būt – smarkù On. Gryčioj nuo dūmų smarkù Kp. ║ Mžš priėjęs smalkių: Eikit visi oran, labai smarkì gryčia Ds.

smarkus sinonimai

smarkus antonimai

smarkus junginiai

smarkus smūgis, smarkus supimas

Ką reiškia žodis smarkybė? Visi terminai iš raidės S.

Draugai