smertis reikšmė

Kas yra smertis? ×smer̃tis (brus. cмepць) sf. (2) Rtr, NdŽ, Km, Krok, Ėr; CII584, H, L, sm. (2) NdŽ, Bt; CII584, H, R, MŽ471, N, -ies sm. (2) K, NdŽ; R, N, smertìs sf. (4) 1. Q525, Sut, Kos94, N, K, PK37 mirtis: Būtų gražu gyvent, ale smer̃tis Km. Kap jiej gyvena, tai jiej nei prieš smer̃tį tep negyvens Krok. Gerai da pamini po smer̃čiai Dglš. Senas, nesugali jau, neduoda dievas ir smertès LKKXIII130(Grv). Laukiu smer̃ties kap viešnios (nebenoriu gyventi, kentėti) Mrc. Kiek čia smer̃čių pridirbo [lėktuvai] Ėr. Čia jau buvo smer̃tis ant menkiausio plaukelio nabagei Trk. Kumet smertis ant nosės, tumet ir pondzies atsiranda Vkš. Po nosia smer̃tis Srd. Nelygu žmogaus smer̃tis: kitas žiopčio[ja] žiopčio[ja], kol numirs Vdk. Tokio smer̃čio susilaukė Vl. Lig mano smer̃čiui anas tylės Aps. Lig smer̃ties neužmirš [savo kalbos] Zt. Ligi pat smer̃čiu turėjo protą Ėr. Lig smer̃čio galo neleido jos išvežti [į ligoninę] Krž. Pasirašyk, kad po smer̃čiu[i] man tarnausi Ėr. Po mano smer̃čiai kaip norėste, teip gyvenste Mžš. Jam davė maistą iki smert BsPIV3. Vagį galėjo ir smerčióp sūdyti J. Smer̃tin prilupė poną BM53(Vžns). Pasakykit patys, mano vaikeliai, kaip [ponas] man' vieną kartą kone lig smerčiai ažuplakė BM26(Č). Prie smerties [i](labai smarkiai, mirtinai)

Ką reiškia žodis smertiškas? Visi terminai iš raidės S.