snapas reikšmė
Kas yra snapas? snãpas sm. (4) 1. R, MŽ, N, K, I, Sut, M, L, E, NdŽ raginė paukščio žiočių dalis: Turškia antis, snãpą įkišus į pelkę, ir pliurškos po prūdą J. Genys kad duoda su snapù į medį, tai toli girdėt Ar. Antai gandras kela snãpą Klp. Kad jau to gaidelio tiktai nagai, sparnai ir snãpas, o dauges nieko nėra Dv. Ans (gandras) į snapą neša, į savo gurklį parneša i atryna LKT133(Plik). Kumpu snapù pelėda DrskD249. Snapą ne vienas išžioja CII467. Snapais bučiuojas MŽ420. Jei gandrai naktį kalena snapais, būs lytaus LTR(Krž). O žvirblelis, nabagėlis, visas negalėjo, snapýtis skaudėjo, lesinėt negalėjo JD243. | Par tą snapùką geria medų bitės Krž. Prašau … ant rincko vyno …, ant musės pusės, ant uodo snapo (iš oracijos) JR18. | prk.: Ten iškeltas ekskavatoriaus snapas sp. ^ Ankstyvoji varna snapą krapšto, vėlyvoji – snapą galanda LTR(Ant). Įnumio višta tura du snapù Lk. Koks paukštis, toks ir snapas Pt. Kada tik važiuoja, tada kaip snãpas girtas Skdt. Viena žąselė keturiais snapeliais (pagalvė) Klt. 2. Jdr prk. snukis: Kiaulių snapaĩ apraišioti su lunkais Kal. Pamačiau arklį su baltu snapù Krž. Sugavęs pabėgusį arklį, nemušk ano, o paglostyk par snãpą Slnt. Karvikė buvo lig pat snãpo apsivyniojusi Prk. Šunies visas snapẽlis nuėstas, nudraskytas Kl. Lydeka graži žuvis: snapùkas kai anties Rs. Voras snapañ suima tinklą ir pasikelia aukštyn Kkl. ║ burna, veidas, nosis: Snapýtį applauk anam Plik. Gal snãpą nušalt ieškosma (negi eisime per šalčius)? Skp. Nešk skvernus, kol negavai į snãpą! Grk. Nelįsk, kur nereik – gausi par snãpą! Grk. Užaugs anam snãpas (gerklė) kaip varlei rudenį Pln. ^ Koks snapas, tokia ir daina PPr265. Da snãpo nuo žemės nepakelia, o moko tėvus Ps. Šviežus muno pienas: iš papo ir į snapą Plng. Nekišk savo šūdino snãpo į pyrago geldą (nedoras būdamas, negadink doriems reikalų) Krš. 3. ąsočio ar kokio kito indo latakėlis: Uzbono snãpas nudužo Pc. Pilk [pieną] par snapẽlį Ėr. Supilstymui medų pila į kibirą su snapu arba į indą su čiaupu J.Krišč. 4. smaili, atsikišusi ko nors dalis: Duonos lovys su snapaĩs Kl. Kaip katros bobos rišas skarikę su snapù (ties kakta sulenkdamos smailiai) Krš. Dviem pirštais išlygina svyruojančius svarstyklių snapelius V.Bub. Užgalius an poduškų, snapùs an paklodžių neram Skdv. Stogą dengsu: susipjausčiau medžio – būs snapáms Lkv. Snapelius tus reik nugnaibyti serbentoms Trk. 5. atsikišusi kepurės dalis, priekaktis: Vieni su ausinėmis kepurėmis, kiti – lengvomis, be snapų A.Vencl. Kepurės snapas buvo per vidurį perlūžęs J.Balč. Ant galvos sumaigyta kareiviška kepurė, be snapelio I.Simon. Kepurės snãpas visai sutrūko, reiks naują pirkti Žvr. 6. LKAI139(Trš) girnų sukutis. 7. bot. kregždūnė (Vincetoxicum hirundinaria): Čia jų da dauges yr, po mūsišku snapais vadinam Mrc. 8. scom. Br menk. smailianosis, lenktanosis žmogus: Matai, snãpas, dar ir ištekėt nori tokia negraži būdama Upt. ◊ gañdro snapaĩ Akm bot. dirvinis pentinius (Delphinium consolida). gañdro snãpas Rsn bot. šilkažiedė gaisrena (Coronaria flos-cuculi). į snãpą (kam) Mrj rūpi: O kas tau į snãpą? Kt. ikì (lìgi) snãpo iki soties, pakankamai: Kol neturi ikì snãpo prisikaušę, tol negana Snt. Vargo užteks likì snãpo Srd. Prisrėbė lig snãpo Kv. Esam lig snapų̃ priėdę Kv. Vaikų lig snãpo užtenka Lkv. kaĩp Tiliñdis su snapù visur vedasi, niekada nepalieka: Su tuo vaiku jis tai kaĩp Tiliñdis su snapù Šil. nė̃ snãpo nekìšti neliesti: Vakar palikau pieno puodelį – nė̃ snãpo nèkišė Mžš. nė̃ snãpo neprikìšti neprisidėti: Ir pievą Petras išpjovė, o jis nė̃ snãpo neprìkišė Mžš. sàvo snapù giedóti kalbėti iš savo galvos: Tai čia jau aš sàvo snapù gíedu Iš. sàvo snãpo žiūrė́ti tik savim rūpintis: Blogai, kad dažnai kiekvienas savo snapo žiūri rš. snãpą galą́sti juokauti: Sėdėdamas jis galanda snapą, lesa visus iš eilės, rodos, kad jam vieni niekai atsitikę P.Cvir. snãpą [pa]káišioti Rz lįsti, kištis: Nekáišiok savo snãpo, kur nereikia Varn. Aš tau pakáišiosiu snãpą, kur nepriklauso! KlK6,66(Krš). snãpą kélti pūstis prieš ką: Ko čia kelì snãpą? Tršk. snãpą kýštelėti staiga išlįsti: Bernas kyštelėjo snapą pro duris rš. snãpą kìšti lįsti, žiūrėti: Tegu nèkiša snãpo, kur nereikia, ir bus gerai LKT193(Nm). Kas kaltas, ka pati kišì snãpą, a prašė, o paskui rėki Jnš. snãpą atkìšti ateiti, aplankyti: Kai sirgau, jų nė vienas snãpo neatkìšo Jrb. snãpą įkìšti 1. įlįsti pasižiūrėti: O krautuvėn nebuvai snãpo įkìšus? Mžš. 2. slapta prisiglausti: Juk turi gerų pažįstamų, kur galėtum įkišti snapą, kad nė šuva nesulotų J.Avyž. snãpą nuléisti nusiminti: Vyrai, snapus nuleidę, grįžo namo rš. Daba visai tokie apmirę snopinėja teip kaip kokie kovarniai, snapùs nuléidę KlvrŽ. snãpą nunèšti nueiti: Ant kralikus nenùneši snãpo, burokėlio nepaduodi! Mžš. snãpą pravérti prabilti: Praversi dar snapą, tai nupūsiu kaip uodą rš.