snarglys reikšmė
Kas yra snarglys? 1 snarglỹs sm. (3) K, Š, DŽ, NdŽ, (4) Rm, Mlt, NdŽ 1. R, MŽ, Sch235, M, LL229, LVIII976, Rtr, OG227 nosies vidų vilgančios gleivės: Snarglỹs iš nosies kabo Mlt. Kad išlindo snarglỹs – kaip ubago botagas Ds. Nutįsęs snarglys kaip pagalys LTR(Grk). Jis aptekęs snargliais J. Snarglį nušluostyti B. Netikęs, snárglį šluosto su rankove Brt. Aš atsiklaupiau, o ana tik snárglius šluosto (verkia per jungtuves) Vdk. Jei išvažiuosma, [padaužos vaikai] tavi snargliaĩs uždrabstys Krš. Snarglỹs išdrykęs, marškiniai par prajerką iširę, i lekiu Sk. Gražūs svotukai, pasidabinę, į suolą sėdo – snarglỹs varvėjo JV753. Aš ėsu kvieslys, po nosia snarglỹs; kai tas ištįs, tai kits išlįs Jrb. | prk.: Kad duosiu, tai raudonas snarglys lūpas surakys LTR(Lbv). ^ Puikiam žmoguo i snarglỹs pritinka Trk. Bagočiui (Gražiam Srj) ir snarglỹs tinka (pritinka Erž) Mrj. Kiek, vaike, sveri be snárglio? (juok.) Mrj. Vasarą su vartais, žiemą su snárgliu užgaišti Sch112(B). Mano megztinis kai snarglỹs (labai retas, nutįsęs) Jrb. Koks tiktai snárglį paneša, eina į mokyklą Erž. Snargliais apsiramstę vaikai jau eina mokyties Ggr. | Eik tu snárglį susišildyk (apšilk), o aš pažiūrėsiu arklį Bgt. Vėlai kėlęs, susivėlęs, snarglys nutįsęs (taip čiulba kregždė) LTsV736(Snt). Ubago snarglys apšalęs (svirtis žiemą) ž. Miške gimęs, miške augęs, pareina namon snarglio varvinti (svirtis) Škn. ║ prk. nosis: Esu trenkusi par snárglį ir neidavau su girtu šokti Grd. Kai duosiu per snar̃glį, tai raudonas burbulas iššoks Snt. 2. tokia arklių liga, įnosės: Arklių snarglio liga (plautis, pažandės, užžandės) LC1886,33. 3. Stak, Plšk kalakuto išauga ant snapo: Kalakutas su snárgliu oi piktas – tą snárglį tik iškiša! Jnk. Kumet kalakutas užpyksta, pasiputa, paraudonuo[ja], ir ano snarglỹs ištįsta Vkš. 4. prk. kas plonas, retas (apie drabužius): Kokį išdundėjusį snárglį duos, manys, ka kaži kas DūnŽ. ◊ per snárglį gáuti būti sumuštam: Jei neklausysi, gáusi per snárglį! Mrj. Kad tyli, tylėk – tuoj par snar̃glį gáusi Ėr. snarglỹs ištį̃so 1. apie atidų klausymą: Tavo pasakų besiklausant, mun ir snarglỹs ištį̃so Vkš. 2. sakoma ilgai laukiant: Snarglỹs ištį̃so belaukant Vkš. snárglį kìšti Mrj lįsti, kur nereikia: Kur, žioply, kišì snárglį?! Erž. snarglỹs nenudžiū́vęs apie jauną, nesubrendusį: Da snarglỹs nenudžiū́vęs, o jau, matai, kaip kytrauja Slv. snárglio nenusišlúosto apie nesubrendusį, jauną: Snarglio dar nenusišluosto, o vesti baudžias Žem. snárglį nuléisti būti nuleipusiam: Tik aš da šiandie snárglį nenuléidęs, galiu da gert Jrb. snárglį nusišlúostyti [iš panõsės] paaugti, ūgtelėti: Snárglį pirmiau nusišlúostyk, ne į tokius reikalus kiškias! Rdn. Nusišluostyk snarglį iš panosės – paskui galėsi šnekėt Plv. snárglį nušlúostyti sugėdinti, pamokyti: I nušluostė snarglį tokiam ponuo NmŽ. snárglį pakabìnti (var̃vinti) spoksoti, žiopsoti: Sėdi snárglį pakabìnęs Mrj. Nueik, tai jų vaikai pristoję snarglį varvina Snt. Ko čia snárglį var̃vini, bėk į kambarį! Šk. snárglius paléisti labai susidomėti: Mudu su Roku ant pečiaus snárglius paléidę žiūriava Jrb. snárglius sunèšti sueiti (apie vaikus): Vaikai, ko čia visi sùnešėt snárglius? Dkš.
2 snarglỹs, -ė̃ smob. (4) žr. snarglius: 1. R295, MŽ394, J, Ser, NdŽ. 2. Vad, Lnkv, Šlv, Alvt, Šll, Vvr, Slnt Eik tu, snarglỹ! Pc. Snarglỹs! Tegu pirma pieną nuo lūpų nusišluosto, o paskui moko! Paį. Ateis kokia snarglė̃ ir snargliuosias DūnŽ. Duok tokiam snar̃gliui par terlę, nueis apsilaižęs Pšl. Tokio kluono bet koks snarglỹs nepastatys Gdr.