spragėti reikšmė
Kas yra spragėti? spragė́ti, sprãga, -ė́jo intr. 1. R, N, K, Kos59, M, RtŽ, L, LVIII1015, Rtr, Š, Ser, DŽ traškėti, spragsėti plyšinėjant, trūkinėjant nuo karščio ar šalčio: Ugnis degė spragė́dama KI695. Uždegė mišką, pušelės sprãga tik KzR. Gluosnis labai sprãga, kai kūrinasi Gs. Eglinė malka sprãga, da bijok, ka neužsidegtum Erž. Pilk vandens – puodas sprãga Jrb. Tik sprãga sprãga druska žarijos[e] Jž. Prikūrinau pečių, net sprãga Dkš. Ažkišiu pečių, kad nespragė́t Kp. Sprãga grūdai, turbūt per karštas pečius Dkš. Spragė́dami žirniai tep šokinėja, kad net pečiaus dangų pasiekia Kpč. Kad malkos spraga, bus svečių LTR(Šmn). Visas laužas spraga, braška rš. Spragėjo žvakės, gausiai liejos vaškas J.Paukš. Sprãga, dega žemė Všn. Ė šąla šąla, kad net spraga! BsPII243. | prk.: Kad aš tau duosiu, tai net spragė́si! Č. 2. pyškėti, poškėti (šūviams): Sprãga kaip avižos pečiuj Pnd. ║ traškėti nuo elektros iškrovos: Plaukai spragėjo, šiaušėsi – nepasidavė šukom K.Saj. 3. nuo karščio atitrūkus su garsu lėkti: Sprogelos spragė́jo iš pečiaus nuo eglinių medžių J. 4. kaisti, degti nuo saulės: Ką tu čia spragė́si an saulės, eik trobon! Lp. Dega, sprãga kupra, ir tu daturėk Mrc. 5. NdŽ, Ser kepti, čirškėti, gruzdėti: Uždėk skauradą, tegul spirgai sprãga ant ugnies Alvt. Ruošias vestuvėm: viską tik kepa, tik sprãga Mrs. | prk.: Taip pasikalbėsiu, kad tavo ausys spragės (kais iš gėdos)! rš. 6. tviskėti, spindėti: Viskas sprãga, žiba NdŽ. 7. prk. nekantrauti: Bėgu, gana, ba tep kap an ylų spragù! Lp. Spragė́jo spragė́jo ženytis, ir nedavė Ds. 8. prk. karščiuojantis kalbėti, spirgėti: Jis pardavė, o tamsta spragė́si?! Rz. Tik sotūs ir buržujai pamiršta karą, – spragėjo leitenantas rš. 9. prk. spygauti, čirškauti: Vaikai, nespragėkit! J.Jabl. Ko spragì (zyzi, verkšleni)? Ėr. ◊ širdìs sprãga ima apmaudas, pyktis: Iš pykčio ėmė spragė́t širdìs Antš. Ma[no] širdìs sprãga in jūs itą darbą paisant Arm. \ spragėti; apspragėti; įspragėti; išspragėti; nuspragėti; paspragėti; prispragėti; suspragėti; užspragėti