stabaras reikšmė
Kas yra stabaras? 1 stãbaras sm. (3b) 1. Gmž, K.Būg, Š, NdŽ, DŽ, KŽ, Grl, Žž, Upn, Vžns, Ant, Vdn, Gdr, Krkn augalo stiebas be lapų, stambas: Arkliui paduoda šieną – visą suėda, tik stãbarus palieka J.Jabl. Gero šieno nebeturiu, tik truputį stabarų̃ Dkk. Stabaruõs išejo šienas Ktk. Sėklinių dobilų tik stabaraĩ, niekas neėda Sdk. Kokie čia grūdai – devyni stabaraĩ, o dešimtas grūdas Ukm. Kad pritrūkau tabokos lapų, rūkysiu stãbarus Sld. Saldžiųjų lubinų stãbarus ir avelės ėda Krd. Kirmėlės nuėdė kopūstų lapus, liko tik stabaraĩ Dbk. Paparčių lapus nutrynę, duoną kepė, ė stãbarus išmetė Ml. Nerauk rūgštėlių su stabaraĩs Ut. Stabarų̃ vienų (nužydėjusių gėlių) atanešė Pb. Šalna atšaldė bulbes, stabariùkai liko Ėr. Stabaraĩ iš sniego kyši Mlt. Paskui užugena galvijus, ir žemučiai telieka pirmykščiai stabarė̃liai BM66(Žb). 2. G111, Rtr, Š, BŽ598, NdŽ, DŽ, Gl, Sld, Dkk, Aln, Trs sausa, be lapų šaka, žabaras: Vabzdžiai kiugždavo lapus medžių ir paliko vienus stãbarus, žabarus J. [Žiūrėt patogu,] kai rudeniop lapeliai geltoni raudoni tartum krauju Marčiupio pakalnes aptraukia ir kai pliki stabaraĩ pavasario laukia A.Baran. Stãbarus (nulaužytus medžiukus) atmatavo matininkas, o miško nedavė Als. Aviečių stabarų̃ (jų nuoviro) pagerk – nekosėsi Klt. Kai paimsiu stãbarą, atvanosiu, tai nereiks geriau! Švnč. Išlaužyk iš obelies stãbarus Trgn. | prk.: Kas gimė? – Stãbaras! (apie berniuką) Dkšt. 3. plunksnos stiebelis: Suplėšei plunksnas su stabarais, tai kieta gulėti Klvr. 4. scom. DŽ, NdŽ menk. kas surambėjęs, nerangus: Misliu kokį stãbarą nupirkt apart orei Sdk. 5. scom. menk. kas nejautrus: Toks netikęs anas, stãbaras Ant. ◊ kaĩp stãbaras nerangus, nevikrus: Kas gi kaĩ stãbaras tu – pakrutėt nebegali! Trgn. Bernas kaĩp stãbaras Ktk. Kas iš tokio darbinyko, kad stovi pardien pabarėj kaĩp stãbaras An.
2 stabãras sm. (2) NdŽ netikęs, nereikalingas daiktas.