stonas reikšmė
Kas yra stonas? ×stónas (l. stan, brus. cтaн) sm. (1) K, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, stõnas (2) NdŽ, FrnW; CII1100, H, Q501,658, R, MŽ, S.Dauk, L 1. visuomenės sluoksnis pagal kilmę, profesiją, užsiėmimą, luomas: Bajorišką stoną pakelti Q19. Žemės stónas (krašto valdžios pareigūnai) KII5. Atvažiavo į tokį miestą, žiūri – eina mergina vargingo stono BsMtI182. Apie gyvenimą kožno žmogaus, kaip tur gyventi savo stone Mž18. Tuos visus turime mylėt pagalei luomą (paraštėje stoną) jų DK82. Kunigų stono žmonės SD47. Iš dukauno stono MitI26(Šd). Brolis, kursai yra žemo stono, tesigiria paaukštinime savo Ch1JokL1,9. Motinos gimdžia sūnus ir dukteris tokio stono, arba stovio, kokio pačios yra SPI221. Parvedžiau pačią iš bagoto stono JV939. Kad išsirinkau iš prasto stono, žmonės mislijo – dukterį čigono LTR(Mrj). ^ Kokie ponai, tokie ir stonai PPr264. Koks žiponas, toks ir stonas Vlkj. 2. I būklė šeimyninės padėties atžvilgiu: Tai jau mūsų Petrelis permainė stoną An. Eina stonan moterystės brš. Venčiavonystės stonas Q138. Į dievišką stoną įstoti (vesti) N. Sunkus stonas moterystės, dar sunkesnis yr panystės LTR(Srj). Da gražesnis mergų stónas, pakol vainikuotos JV1030. Atsisėdau už stalelio stóne moterėlės JD400. Džiaugias iš jų visas dangus: nekaltybės stonas brangus KlvD19. Ko teip liūdi, mergele, atsisėdus už stalo? Ar tau gaila jaunystės, pamest stonas panystės? NS548. Stóną šventą vedimo ir tekėjimo pagerbt teikės DP68. ^ Lip į tą stõną kaip į smetoną (skuba tekėti) End. Tan stonè (nevedęs) būdamas žvengia ir griūdamas Užp. 3. P būklė, stovis, padėtis: Žvaigzdžių stónas, stovėjimas (konsteliacija) KI703. Mūsų tėviškė radosi labai pavojingame stone prš. Paskui, pasižinus savo stoną, maža kur bevaikštinėjo, laukės to čėso (gimdymo) BsMtII105(Sv). Savo širdies stoną man išpasakojo Ns1833,1. 4. Žrm, Dbč toks ilgio matas, stuomuo: Atrėžk stóną naginių J. Aš tau išrėšiu stóną iš nugaros! – liuob vaikiai keiksis Šts. Aš apieravojau stõną drobės, o sūnus davė pinigais Eiš. Dovanoja stõną drobės – nuog žemės ligi krūtinės, sulenktas Pls. Oi, žente, nebark dukrelės, te tau stõnas drobelės (d.) Vrn. Aš apdovanosiu šešurą tėvelį drobelės stonu LTR(Vb). 5. Srv, Sdk, Sv, Užp, Ds, Klt, Tvr keturi vežimo ratai, ratų komplektas: Ūkėj reikia turėt bent tris stonus ratų Slm. Da in tvarto vienas stónas ratų Ktk. 6. Lš liemuo, stotas: Kaip lėlės būdavo mergaitės, jei tik gerą stoną turėdavo I.Simon. Turi trumpą stoną Lp. Kurioj augo prieg motinai …, tos stonelis nor gražiausias (d.) Pls. To čigonė mažo stono ir veidelio labai blogo (d.) Slm. 7. nugaros dalis per juosmenį: Biškį per stóną negerai guli [drabužis] Pc. 8. ppr. dem. Ps, Šd liemenėlė ar krūtinėlė, prisiuvama ar prisegama prie sijono ar kelnaičių, kad nesmuktų: Vaikas tebenešioja kelnaites su stoneliù Lnkv. Da vaikas tebė[r] – pasiūk kelnytes su stoneliù, kad nesmuktų Sdb. ║ Sml marškinių ar suknelės dalis, prie kurios prisiuvamas stuomuo: Marškiniai su stoneliu ir ant jo užsiūtomis perpetėmis rš. Suknia per plati – stonẽlis ant pilvo Rm. 9. ratelio krėslas: Stonẽlis LKAI123(Zt).
2 ×stõnas sm. (2) 1. LKAI51(Alz) žr. stonia: Vienas pragėrė bėrą žirgelį – tas nieko neatbojo, da du stonè stovėjo (d.) Klvr. 2. buveinė: Kaip gražus yra … tavo gyvenimas (viršuje troba, paraštėje stonas), Izrael BB4Moz24,5.