stūgauti reikšmė
Kas yra stūgauti? stū́gauti, -auja (-auna), -avo K, DŽ; N intens. staugti: 1. Susibėgo vilkų ruja ir stū́gauja Vlkv. Kap pradė[jo] gaidys giedot, kiškis stū́gaut, katinas niaut, ė šuva lot, tai levas išsigandęs ir nusispyrė miškan (ps.) Prng. Kai anyta važiavo, visos kalės stūgavo Dbg. 2. Sut, NdŽ, Bgs Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu SD118. Jis (ligonis) išbuvo visą parą besiblaškydamas ir stūgaudamas Rdd. Kad tikra močia būt tiek sušėrus, tai būt nė nepamatęs, o kai pamotė palietė, tai pusę dienos stū́gaus Ds. 3. Pžrl Pjovikai pabaigė darbą ir stū́gauja Snt. Girtuokliai rėkavo, stū́gavo, būbavo per naktį Dkš. Ko jūs stū́gaunat, ar nenustosta! Ut. Tie vaikai baisiausia stū́gauja, klykauja – negali klausyt Gs. Vyrai stū́gauja vilkais NdŽ. Stū́gauna kai vilkai girioj OG323. Ko stū́gauji lyg kariamas? Klvr. Ko stū́gaujat lyg piemens! Gs. Ko stū́gauji kaip beprotis! Žvr. 4. Ut Garvežys mušė garų kamuolius, lyg uždusdamas grėsmingai stūgavo rš. Stū́gauna vėjas už lango kaip žiemą Ktk. Tegu audros stūgauja įnirtę, tegu kaukia kruvinas ruduo! S.Nėr. \ stūgauti; atstūgauti; išstūgauti; nustūgauti; pastūgauti; parstūgauti