stulpas reikšmė

Kas yra stulpas? 1 stul̃pas sm. (4) KBI51, Rtr, Š, DŽ, (2) RŽ, NdŽ; R, MŽ, H, Sut, I, BzB327, M, L 1. stačias į žemę įkastas rąstas: Telefono, telegrafo stul̃pas NdŽ. Skelbimų stul̃pas NdŽ. Pasienio stul̃pas NdŽ. Rubežiaus stulpas N. Tai vėjas, kad vėjas: tvoras išlaužė, stulpùs išvartė, stogus nudraskė Dkš. Mūsų sodybos tvoros visi stulpaĩ buvo ąžuoliniai Skrb. Išrovė vartus kiemo su visais stulpais BsMtII193. Jie davėsi į stul̃pą, ir užmušė elektra Grv. Stulpaĩ negalima spėt skaityt, kaip greit važiuoja Ktk. Parašė an popieriaus tokį apgarsinimą ir prilipdė an varstinio stulpo BsPII309-310(Jž). Šitie [sūpuoklių] stulpaĩ užkasti drūtai Vdn. Stulpas arkliui pririšti ŽŪŽ106. Stul̃pas [mankštai] būdavo aukštas, kokių šešių septynių metrų Gsč. Gėdos stul̃pas (į žemę įkastas rąstas, prie kurio senovėje rišdavo nusikaltėlius) NdŽ. Stul̃pas rašytinis dėl žardo, t. y. su skylėmis J. Žardui kiek te reikia tų stulpų̃ – dešimt, penkiolika parsivežei, ir užtenka Skrb. Šalyje kelio statė stulpiukus BsMtII172(Rz). Statyčiau stulpelį, rasi neklysi KlvD92. Stulpopi jį pririšė PK160. Juosta jį stulpóp pririšo DP167. Plakamas prieg stulpu kentė sopulius SPII214. Plakimas jo prieg stulpi AK92. Pavirto kaip ir anie stulpai, kurie keleiviamus žmonėmus kelią rodžia, o patys ižg vietos niekad neviska DP60. ^ Eina tai kap stul̃pas – didumeinia neišpasakyta! Pv. Jo rugiai kap stul̃pas (aukšti, vešlūs) Btr. Geri javai kap stul̃pas Pls. Jau miežiai tep kap stul̃pas Lp. Viena kaip stul̃pas Ign. Žmogus sustingo tarsi druskos stulpas rš. Seserys nė gyvos, nė numirę, kaip stulpaĩ (nejudėdamos) stovi BM87(Brž). Sustyrusi, kaip su stulpaĩs (nelanksčiomis kojomis) eina Krš. Liežuvis stojo stulpu, nebegalėjo apsiversti Žem. Ar gražiai berneliai sėdi, ar stulpu (piestu) žirgeliai šoka LTR(Mrk). Šoka stulpan (aukštyn) Krsn. Darželis stulpù (labai gausiai, tankiai) užejęs, žoliuotas Vlk. Kad tu stulpù žemę! (keik.) Krsn. A, kad tu kur stulpù nueitum! (keik.) Vlkv. Kad tu stulpaĩs nueitum! (keik.) NdŽ. Kad tu po žemę stulpu vaikščiotai! (keik.) LTR(Pns). O, kad tu stulpẽliais nueitai! (keik.) Sn. Ant raudono stulpelio juodi broliai rymo (grikis) LTsV476(Vlk). ║ kuolas, mietas: Tvoroms tverti dažnai vartojami mediniai stulpeliai (kuolai) ir spygliuota viela rš. Stulpų̃ tvora Čk. Tokie bliukiai padaryti, prikaldavo eilas tokių storesnių stulpų̃ Sk. ║ priebraukas: Su klastytuvais, in stul̃po pastatę, klastom ir mušdinėjam [linus] Dv. ║ prk. nepaslankus žmogus, stulbis, liurbis: Ot stul̃pas: stovi, nesako ir ko atejo Dgl. 2. S.Dauk rąstas kokiam nors statiniui paremti, prilaikyti: Ant stulpų̃ stovi bragas, daržinė J. Stulpas akmeninis SD343. Stulpus aplinkui turinčios viškos SD53. Stulpai [bažnyčios] visi ąžuoliniai Antr. Salės perdengimo balkiai remiasi ant šešiolikos keturkampių rausvo granito stulpų rš. Pamatas stulpo SD264. Stulpeliai tekinti SD5, Sut. Aguona (bumbulas) ant stulpų SD84. (Tekintas) turėklų stulpẽlis BŽ14. Tilto stul̃pas KŽ. Nugriuvo stul̃pas, iširo siena Kpr. Baigia sunykti klėtelė – stulpẽliai ir prieklėtis vargiai besilaiko! Krs. Mestuvai – keturi stulpaĩ: skersiniai du – vienas viršuj, kitas apačioj. Meti stul̃pas nuo stul̃po Aln. Koptūro stulpẽlis lūžo – pečius sugriuvo Rmš. Kaip tik nueisi, tuoj užlipk an pečiaus stulpo BsPII232(Jž). Ir buvo stulpai žemai pas sienas namuosu visur aplinkui, kurie jas nešiojo (kėlė) BBEz41,6. Kraujų jo imkite ir abudu stulpu vartų (paraštėje abejas atverijas) jais aptepkite BB2Moz12,7. ^ Balta bažnyčia ant raudonų stulpų pastatyta (žąsis) LMD(Stč). ║ prk. žymus veikėjas, šulas: Tarp tų dviejų lietuvių kalbotyros stulpų tęviršt atsirado kažkoks antagonizmas LTI410. 3. Q510, R343, R, MŽ, MŽ459, N, KBII51, Sdk ko nors aukštyn kylantis ar žemyn nusidriekiantis ruožas, pluoštas: Vandens stul̃pas NdŽ. Šilimos stulpùs išleisti, išduoti KI159. Vežimas vienas į miestą, kitas iš miesto važiavo, ilgus stulpus dulkių likdami Žem. Kad suskėlė stul̃pas kokių juodų dūmų! Ob. Eina, rūko – dūmai stulpaĩs eina Trš. Štai ji jau kūrenasi – dūmai šviesiai balzganu tiešiu stulpu kyla aukštyn J.Paukš. Liepsna dabar stačiu stulpu iškilo aukštyn LzP. Smakui dabar artyn prilėkus, tai jau vis vieni ugnies stulpai iš jo nasrų ėjo BsPI48. Pereina itas stul̃pas lietaus, ažeido kitas Lz. Stulpais lyja Grž. Stulpaĩs smiltis sukiojo NdŽ. Stulpaĩs šoka uodai vakare Smal. Mozešiui įejus ing tabernakulą, nusileisdavo debesies stulpas BB2Moz33,9. Saulė stulpùs (sriuogas) leidžia per debesis KII212. Šviesos stul̃pas KII27. Stulpaĩ (švietimas) aplink galvą (aureolė) KI555. Spindulių stul̃pas NdŽ. Saulėlydy matos stulpaĩ raudoni J. Kai saulė leidžias ir stulpaĩ būna – ant vėjo Upn. Kap saulė tik užteka, toki stulpaĩ atsimuša priešai saulę Pv. Ant dargana rodos, ir stulpaĩ saulelės ant debesų prasiplatin K.Donel. Štai Briedis pasakojo, kad jo moterys mačiusios danguje kruvinus stulpus V.Krėv. Saulė jau buvo biškį pakilstelėjusi, dar tie tebebuvo stulpaĩ Nv. Jei žiemą, saulei nusileidus, matyt raudonas stulpas, tai bus dideli šalčiai LTR(Trgn). Perkūno stulpas (blyksnis) Q125. Žaibo stul̃pas, žaibo šūvis KI248. Žaibavimo stulpai tur tviskėti PG. Tavo ranka labai sunki, kad tu ją pakeli narse ir stulpus šen bei ten šauji brš. 4. BzF178, BzBkI44, BzB327, M, NdŽ, KŽ pagonių dievaičio atvaizdas, stabas: Bet tu jų deivus (stulpus) apversk ir išardyk BB2Moz23,24. Stul̃pui auksinam, kurį tu pastatei, nekloniosimės DP81. Veidas, ženklas pagonų dievo, stulpas pagoniško dievo SD5. Išmetė iž jos akmenis, tai yra stulpus, ir kitus daiktus sutvertus, kuriuos ažu dievus turėjo ir garbino sinagoga SPI332-333. Stulpų garbintojas Ch1PvE5,5. Abrozo stulpas R74. Tame pačiame amžiuoje yra minavojamys Merečiaus girioje Vytauto stulpai arba stabai S.Dauk. 5. BB1Moz11,4 (paraštėje), NdŽ bokštas: Pamūrijo tokį stul̃pą, uždarė karalienę ir apmūrijo, paliko tik langeliuką valgymui paduot Kp. Tokį stulpą išmūravokit ir mano vyrą ten inmeskit, kad badu numirtų LTR(Pls). Ana yra ant marių toks stulpas, tai mes ją tenai nuvežkim ir palikim gyvą tame stulpe BsPIV203. Sumaišykime liežuvius tų dailidžių stul̃po Babilono DP253. 6. Lex34, K, Cp, KŽ, Rtr, NdŽ klostė, drabužio sutraukimas: Plaukai tavo galvos lygūs purpurui karaliaus, į stulpus surištamui CI633. Į stulpus demi (dėmi MŽ567) R419. Stulpus siuvu, stulpuoju MŽ175. Sutrauktas raukšlėmis arba stulpaĩs drabužis, stulpuotas BŽ32. Ing stulpus sudėta, jeng nesudrikstų BB2Moz28,32(paraštėje). 7. MTtVIII113, DŽ1, Lš javų ar šieno šalinė: Šiuosmet sudėjau du stulpùs rugių Btr. Rugių stul̃pas kreivai sudėtas Alv. Dėdamas rugius stulpañ, gerai sumindžiok, tai daugiau lįs Dg. Ma[no] kalionija buvo gera o o o – pusė pievų, pusė lauko: aš, būdavo, šieno privežu tai stul̃pą Pun. 8. audeklo ilgio matas – ketvirtadalis sienos: Išaudžiau per dieną sieną ir stul̃pą Pc. Į sieną pareina keturi stulpaĩ Pc. 9. stačioji dūmtraukio dalis (nuo gulsčiosios dalies iki viršaus): Jau reikia ir stulpè suodžiai krėst Trgn. 10. N, BŽ134, LBŽ, KŽ, NdŽ bot. paprastoji garšva (Aegopodium podagraria): Stulpai R, MŽ. 11. E stuburas. ◊ dùlkių stul̃pas rietynės: Išeik iš to dùlkių stul̃po – pekla tenai Krš. Gedimìno stulpaĩ Lietuvos respublikos kariuomenės ir kai kurių organizacijų emblema: Visi [šauliai] pilkais mundurais su Gedimino stulpais stačiose apykaklėse J.Balt. į [drùskos] stul̃pą pavir̃sti; stulpù stóti (stovė́ti, ver̃stis); stulpè stovė́ti iš baimės, išgąsčio ar skausmo apstulbti, sustirti: Pavir̃to į stul̃pą, tik po geros valandos atsikluinėjo Krš. Pamačiau einant ir pavirtaũ į stul̃pą Erž. Mano galva stulpu verčias LTR(Klvr). Martynienė stovi kertėje net į stulpą pavirtusi Žem. Širdis stova stulpe, ka pamatau žmogų su šautuvu Šts. Sustingęs stulpù stóvi – nė pajudyt Skrb. Bėgti negalėjau, nes ant juodviejų krūtinių tabalavo automatai, o pats buvau pavirtęs į druskos stulpą rš. Tas iš baimės stulpu stojo BsPIV29. prie gė́dos stul̃po prikálti viešai pasmerkti, atskleidus piktus kėslus, nedorus, gėdingus darbus: Laisvę ir taiką mylinčios tautos prikals agresorius prie gėdos stulpo sp. stulpù (stulpañ, stulpaĩs) eĩti 1. nesitverti, kankintis: O aš stulpù ejaũ dantimi (labai skaudėjo dantis) Rod. 2. labai pykti: Jis stulpañ eina, kad jam tėvas kepurės nenupirko Lš. Tai tas tėvas stulpais eina, kai reikia duris atidaryt [naktį parsibeldusiam sūnui] Rmš. 3. NdŽ labai gerai augti: Javai tie stulpù eĩna Rod. (akis) stulpù (į stul̃pą) statýti (pastatýti); (akys) stulpù stóvi (stójasi, atsistója, vir̃sta, pavir̃to) Rmš, Rs; (akims) stulpè (po stulpù, stulpù) bū́ti apie mirštančio, apalpusio, labai išsigandusio ar miegančio žmogaus akis: Jau tuoj mirs – akys stulpù atsistójo Ktk. Akės stulpu stojas rš. Pamatėm, kad jau akys stulpù stóvi Trgn. Pamatau, kad Anės akys vėl virsta stulpu I.Simon. Sako, akys tik pavir̃to į stul̃pą, i numirė Sk. Ką te bepagys – akys jau stulpè Sk. Akys stulpè, gatavas begulįs Krš. Stulpe akys – ligonas mirs žemėn Šts. Jau akys stulpe, liežuvio nebeapverčia, dar negana, dar alaus reikalingas Škn. Akys jau bùvo stulpè, ale pradėjom judinti, ir atsigavo Kair. Pastatė akis stulpu kaip pelėda ir tik dievuliuoja V.Krėv. Atsisėdo, rankas sumetė, ir žiūriu, kad jau akys stulpù Skdv. Jau jo akys po stulpù – miršta Jrb. Miega, i akys stulpù pastatýtos (miega praviromis akimis) Klt.
2 stul̃pas sm. (4); BzF177 žr. stulpana: Stulpaĩ raudonų, margų spalvų duoda Klp.

stulpas sinonimai

stulpas junginiai

finišo stulpas, kaip stulpas, kelio ženklo stulpas, telegrafo stulpas, totemo stulpas, vartų stulpas, žibinto stulpas

Ką reiškia žodis stulpauti? Visi terminai iš raidės S.

Draugai