su reikšmė
Kas yra su? 1 sù praep. su instr. R, R411, MŽ, Sut, K, M, J, NdŽ, KŽ I. draugės santykiams reikšti. 1. žymint veiksmo antrąjį veikėją (gyvą būtybę ar daiktą): Barbė su Pime dainavo pašukų dainą K.Donel. Važiavę dviejuos žmogus su pačia savo BM58(Žb). Dvieja su ta Verute [buvo] Grv. Mudu su bičiuliu laikėmės atokiai ir gan paslaptingai V.Myk-Put. Mudu su broliu ėjova (mes su broliu ėjom) pasivaikščioti NdŽ. Kol mės galėjom su motinai, laikėm [karvę] LKT223(Jon). Padieniuo ganom [karves] su broliene Krš. Mes su Dievu (Dievo padedami) kovosime už savo karalių ir tėviškę RD193. Su maimi brolis važiav[o] mergos [p]Lz.
2 sù prt. 1. vienas, be linksnio prielinksnis „su“ kartojamas šalia prielinksninės konstrukcijos pabrėžimui reikšti: Savitarpėje mušas, duodas su putbolu, sù, baisu! DūnŽ. Pliurpa su tum savo liežuviu, sù, i sarmatos netura DūnŽ. Su tais vaikiais, sù, duodas Krš. 2. pirmasis jaustukų sudie, sudievu skiemuo, sakomas vietoj viso žodžio: Sudievu. – Sù KlvrŽ. Sù tam kartui! NdŽ. Tai jau sù! NdŽ. Išėjo nė sù nepasakęs NdŽ.
3 sù prt. priešdėlis „su“ kartojamas, nenorint sakyti viso priešdėlinio veiksmažodžio, ppr. atsakant į klausimą, rečiau klausiant, raginant: Sunešiau [pašarą], sù, nerūpinkias DūnŽ. Sustiprėjo kolūkis, sù, ale nelabai (sov.) Grd. Ar suvalgei? – Sù! NdŽ. A suvežei rugius? – Sù Krtn. Ar supratai įsakymą ciesoriaus? Atsakė: – Su M.Valanč. Čia jau sudžiūvę smarkiai [rugiai]. – A sù? KlvrŽ. Ar ana sušals? – Sù KlvrŽ. Sakyk sù (t. y. sutinku, suprantu) NdŽ.
4 su- praef. I. veiksmažodžių vediniai su juo žymi: 1. sujungimą, susilietimą, santykiavimą: suaugti, sukabinti, sulieti, surišti, susiūti, susirašinėti. 2. J veiksmą, aprėpiantį ko nors daug ir nukreiptą į vieną vietą: subėgti, sueiti, suvažiuoti, sumesti, sunešti, sutūpti, susėsti, sustatyti, suvežti, sugabenti, susikelti. 3. nuvykimą ir grįžimą: sulakstyti, sujodinėti, suvaikščioti, sudyžti. 4. suvartojimą, sunaikinimą: sunešioti, sudrengti, sujodyti, suavėti, sudraskyti. 5. pavijimą, pralenkimą ko nors: suginti, sukalbėti. 6. veiksmo intensyvumą: suspardyti, sukamuoti, subalti, sumenkti. 7. veiksmo pradžią ar momentiškumą: sunikti, subruzti, sušukti, sucypti, sušlamėti, sumirgėti, surasti, suspėti, sumatyti, susirūpinti, sujusti. 8. veiksmo galą: sulaukti, suarti, suvalgyti. ║ su veiksmažodžiais, kurie be priešdėlių visai arba beveik nevartojami: suprasti, sutapti, sutekti, sutikti, sustingti. II. daiktavardžių vediniai su juo žymi iš veiksmo kilusį daiktą ar reiškinį: sudėtis, sukaktis, sueiga, sutema, suirutė. III. būdvardžių vediniai su juo žymi iš veiksmo einančių ypatybių turėjimą: sumanus, supratingas, sudarus.
su junginiai
- Europos kovos su sukčiavimu biuras, eksperimentas su gyvūnais, eksperimentas su žmonėmis, kova su nedarbu, kova su neūkiškumu, kova su nusikalstamumu, kova su tarša, kova su vabzdžiais, pardavimas su nuolaida, parduotuvė su kainų nuolaida, transporto priemonė su oro pagalve, žemės ūkio sritis su aplinkosaugos apribojimais
- Dviejų su puse Internacionalas, Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918-1940, Lietuvos sutartys su Maskva, Pasikalbėk su ja, Ryšiai su visuomene, Su meile iš Rusijos, Su-27, Su-47, Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, Šokis su vilkais, Šu (miestas)