supuolimas reikšmė
Kas yra supuolimas? supuolìmas sm. (2) 1. → supulti 3: Žemės supuolimas labai trukdo sėjamajai mašinai rš. 2. Sut → supulti 6. | refl.: Pasimaišęs į tokį susipuolimą (spūstį), turi žmogus galą gauti Vvr. ×3. → supulti 10: Čia tik supuolìmas, kiteip nepasakysi Dgl. \ puolimas; antpuolimas; apipuolimas; atpuolimas; įpuolimas; išpuolimas; nupuolimas; papuolimas; parpuolimas; prapuolimas; pripuolimas; supuolimas; užpuolimas