suspėti reikšmė
Kas yra suspėti? 2 suspė́ti 1. intr. K, N, NdŽ suskubti padaryti: Visi darbai buvo nudirbti, niekas nesupuvo – suspė́jėm Nt. Ką čia suspė́si vienas žmogus Krž. O aš nėkart nesuspė́jau kada nuvažiuot per namų darbelius LKT194(Grš). Vakare nėr kada, o rykmetį nesuspė́ji Erž. Kurie suspė́jo, galėjo išbėgt Lnk. Kad nesuspėjęs būtų kerdžius [buliaus] atgyt, tai būt grobus tuoj paleidęs LTR(Grk). Ir jų moterys, kiek tik suspėjo, su vyrais kartu prie darbų ejo LMD(Sln). Tarška i tarška iš vieno – kai tik sùspėja sakyt! (apie greitakalbę) Vdžg. Skubėkite, vaikai, rasi, tik suspėsite I.Simon. ^ Dar po nedėlios šešios dienos – suspėsi LTsV362(Lks). ║ LL93, NdŽ įstengti kartu su kitu tokiu pat greičiu ką daryti: Suspė́jau lygiai su anais padaryti J. Su manim eit nesuspė́si Sdk. Tik suspėk su ja vartytis! LTR(Ds). Nueinu i nueinu su vaga, ė anys lieka, nesuspė́ja [kasti bulvių] Dglš. Viena rišėja pask[ui] du pjovėju vargiai suspė́ja kviečius rišt Skrb. ║ laiku atvykti, nuvykti: Dabar ir namuose apsiliuobiu, išsiverdu, ir fermon suspė́ju Krs. Bernelis suspėjo, pas mane atėjo LTR(Ldvn). Galėtum rašyti – dar suspė́s laiškas Rs. 2. intr. atlikti kokį veiksmą prieš įvykstant kitam veiksmui: Negaliama jų (vaikų) suspė́t rengti (greit suplėšo) Rs. Akvilė norėtų pasėdėti virtuvėje su tėvu, bet suspėja tik pasisveikinti: Justė įstumia į didžiąją gryčią J.Avyž. Dar nesuspėjau aš pražydėti, o jau jaunystę reik palydėti B.Sruog. Tik nesuspėjo (vos tik spėjo) paėjėti kelių žingsnių, žiūri – nuo kapų ateina vyriškis LTR(Kp). 3. žr. 2 užspėti 1: Skubinos, kad suspėtų da gyvą Kp. \ spėti; apspėti; atspėti; daspėti; įspėti; nuspėti; paspėti; perspėti; praspėti; prispėti; suspėti; užspėti
suspėti junginiai
- laiku suspėti, suspėti kartu, suspėti į, vos suspėti