suvartoti reikšmė
Kas yra suvartoti? suvartóti tr. 1. K, LL63,234, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 išeikvoti poreikiams tenkinti: Pasiryžk, suvartók (išgerk) tų žolikių pakiuką i pagerėsi Krš. Vienus vaistus suvartójau, dabar reikia kitokių Krs. Priegimtinėje ūkėje antai ką žmogus pasitaisydavo, tą jis pats ir suvartodavo A1884,221. Tu, Joneli, raits atjok, pautienėlę suvartók (suvalgyk) (d.) Btg. | Smegenys suvartoja labai daug deguonies V.Laš. ║ taikyti kokiam nors tikslui: Rasintais tus vaistus visims suvartós Slnt. Šitą alų ar kam suvartósi? J.Jabl. Sriuboje virta jautiena suvartojama antrajam patiekalui rš. Jis daug dvaro naudos suvartójo Skr. Tie tūkstančiai piningų, kurie ant šito gelžkelio suvartoti, nebus nuoprosnai išleisti Kel1879,25. Ir gražu, kai žmonės mielai ir mokėdami dirba savo darbą, jo vaisius brangina ir gerai suvartoja Vaižg. Visą gautą iš jų medžiagą … J. Jablonskis galvojo suvartoti savo straipsniams arba žodynui KlbV54. Aš užgirdau labai dailų žodį, kuris vertėtų suvartoti literatūroje V.Krėv. Reikia žolės jaunumas suvartoti Vaižg. Rado laimę, ale nemokėjo suvartóti (nepasinaudojo proga) Krš. | Berniukai žino, kaip savo laiką suvartoti Žem. Šitam darbui suvartodavau savo laisvąsias valandas J.Jabl. ^ Ėjau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo rado – nesuvartojo, saulė rado – suvartojo (rasa) Lg. | refl. NdŽ, KŽ: Daug muilo susivartója skalbiant DŽ1. Šilima susivartója sniegui paversti skystu kūnu Š. ║ ŠT329 išeikvoti, išleisti, iššvaistyti: Jis suvartójo visus pinigus J. Suvartós [senelės] turtą i talžys žodžiais marčios, vaikai Krš. Daugiaus tuos piningus [marti] ir suvartojus sau Sln. Gėrė, suvartójo tėvo žemę, púodynę, o gerklę turėjo! Krš. | refl.: Piningai susivartója K. 2. sudoroti, suvalyti: Anie nebsuvartójo ne šiaudų, linai supuvo Als. 3. LL328 sudėvėti, sunešioti: Suvartójau visas švarias pančekas – a neišplausi? Krš. | refl. LL328. 4. prk. sužlugdyti: Suvartójo mumis, suėdė Vn. \ vartoti; apvartoti; išvartoti; nuvartoti; pavartoti; pervartoti; pravartoti; privartoti; suvartoti; užvartoti