suvirškinti reikšmė
Kas yra suvirškinti? suvìrškinti tr. Š, NdŽ; Rtr 1. M, KŽ virškinant viską ar dalį perdirbti (apie vidurius): Mano pilvas viską suvìrškina K.Būg. Suvìrškintas maistas DŽ. Grikių baltymai lengvai suvirškinami J.Krišč. Nėkieno pilvas nesuvirškina taip šauniai ėdalo kaip pelėdos Blv. Kūnas stiprėja tik tuo, ką jis gerai suvirškina Vd. Koks skirtumas, į kieno gerklę pakliūsi: meškai į nasrus ar vilkas suvirškins? J.Avyž. ^ Gatavas gyvą praryt, kad tik gerklė išneštų, pilvas suvirškintų KrvP(Krtv). Lengva praryt, sunku suvirškint Lkš. | refl. NdŽ: Susivirškinus paplotėliui, skiedinys pakildavęs į smegenis ir nusinešdavęs su savim uždavinį J.Balč. Greitai po mirties susivirškina kai kurios liaukos, ypač kasa rš. ║ prk. pakeisti: Ką pagaudami [sodiečio sielos čiuptukai], tuoj tai savotiškai suvirškina: nudažo savo kalba, apgaubia asmeniškumu, paverčia pačiu savim Vaižg. 2. prk. sudoroti, pribaigti: Žiūriu, kas čia dabar darysis, ar čia mane suvìrškins, ar ne Iš. Vėžys trimi mėnasiais ir suvìrškino Srj. 3. prk. suprasti, suvokti: Menkas jo protelis negalėjo tų gudrybių suvìrškinti DŽ. Aš tep galvoju, kad auses tai girdi ma[no], bet nesuvìrškina protas Vlk. Nesistenk suvirškinti šio romano turinį! LzP. Nespėjo Kurapka nemalonaus laiško įspūdžių suvirškinti, kai sargas priėjęs pranešė, kad ponas direktorius prašo jį į kabinetą V.Krėv. Eik namo, suvirškink šio vakaro įspūdžius ir viską gerai apgalvok J.Avyž. \ virškinti; apvirškinti; išvirškinti; pervirškinti; suvirškinti