šventovė reikšmė

Kas yra šventovė? šventóvė sf. (1) Š, DŽ, NdŽ 1. BŽ602, RTr, KŽ žr. šventykla 1: Šventóvė yra šventykla, kiek joje švenčiami įvairūs dalykai FT. Jėzus įėjo į Dievo šventovę ir išvarinėjo visus, parduodančius ir perkančius šventovėje SkvMt21,12. K[rivis] vadovavęs religinėms apeigoms šventovėse prie aukuro, laidotuvėms, gydęs, būręs žmonių likimą MLTEII220. | prk.: Mūsų jaunimo siela yra šventovė, į kurią niekas neturi įžengti purvinais batais rš. 2. kokia nors vieta (ar pastatas), kelianti pagarbos jausmą: Mokslo šventóvė DŽ1. Matematika ir teorinė fizika – tai grynojo proto šventovės sp. Kad ir mėgdamas draugiją, nieko neįsileisdavo į savo dvasios šventovę rš. Tautinė šventovė sp. Mokslui gamta – laboratorija, menui – namai ir šventovė J.Marcin. Tegu ir toliau Žuvintas lieka gamtos šventove sp.

šventovė junginiai

• Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė