sverdėti reikšmė
Kas yra sverdėti? svérdėti, -i (-a Š, -ėja), -ėjo intr. DŽ, Skr, Čk, sverdė́ti, sver̃di (sver̃da, sver̃džia, -ė́ja), -ė́jo Jn, Š 1. SD27-28, N, [K], Jn, Š, Rtr, Jš, KŽ svyruoti, krypuoti į šonus: Jijė, sėsdama į stakles, svérdėti pradėjo J. Sverdu, sverdinėju SD282. Onyte, tu sverdì, nugriūsi, sugriūsi J.Jabl. Eina sverdė́damas kaip girtas Jž. Po ligai kai atsikelsi, da sverdė́si Aln. Pradėjo sverdė́t, bijo, kad nenuvirst – atsisėdo Slm. Visai sver̃di, led an kojų bepastovi Krs. Sverda jau ir da sako, kad negirtas Sdk. Gėriau alutį ir vis norėjau, kai atsistojau, sverdėt pradėjau LTR(Vžns). Arklys jau stovėdamas sver̃da Kp. Išbuvo katė aždaryta visą nedėlią, kai išleidė, ažupakalis sver̃da Ut. Ėjo kaip girtas, sverdėdamas per kiemą Vaižg. Šitie žodžiai teip navatnai skamba, kaip tos girtos bobutės besver̃dančios A.Baran. | prk.: Idant tieg nesverdėtume (neprarastume tvirtumo) nuog kiekvieno vėjo SPI44. Nori mus padaryti bailiais, nedrąsiais, sverdančiais (dvejojančiais) A.Baran. Tikėjimas žmonių bus silpnas, sverdė̃s, nesieks širdies nei proto A.Baran. | refl.: Iš ligos einant kažkaip sver̃dasi Ėr. ║ tvirtai nesilaikyti, siūbuoti: Dangtis bažnyčios sverdėja, žemė ir uolos pleišėja SGI101. 2. Jž eiti svirduliuojant: Svérdėti pro duris NdŽ. 3. linkti svyruojant: Šalia kelio šermukšnio šakos nuo tirštų raudonų kekių sverdėja žemyn A.Vencl. Medis nuo audrų prie vieškelio svérdįs NdŽ. 4. kybančiam vos laikytis: Dideli lašai nekrisdami svérdėja petunijų taurelėse NdŽ. Sverdėjo tokios snieginės debesų duknos, lyg visos žemės jūrios būtų pakilusios oran Vaižg. \ sverdėti; atsverdėti; įsverdėti; išsverdėti; nusverdėti; pasverdėti; parsverdėti; prisverdėti; susverdėti