svetimas reikšmė

Kas yra svetimas? 1 svẽtimas, -à adj. (3b) 1. SD116, SD32, R147, MŽ194, KBII119, K, Sut, P, LL16, Šv, Erž, Mžš, Ad priklausantis kitam, ne savas: Bet kas kalts, sakyk, kam ima svẽtimą turtą? K.Donel. Ans gobas svẽtimą turtą pakylėti J. Džiaugės Anykščiai, džiaugės, ant šilą žiūrėjo, svetimuõs miškuos malkų pirktų važinėjo A.Baran. Paragavo svetimos duonos, pamatė, manau, dabar nebesišiauš prieš tėvą J.Gruš. Prisipeša šieno iš svetimų̃ kupsčių Trk. Atsirugs jum svetimà nauda Ds. Neisiu aš šito obolio svẽtimo raškyt Klt. O žiemoms liūbu svẽtimus audeklus austi – savo kame ten užteksi, ėmiau ir audžiau Trk. Kokie kytrūs balandžiai: ant svẽtimo stogo nenusileis, tik ant savo Sk. Svẽtimo kapo negali draskyti, ardyti Klm. Užleidė kas svetimom bitėm – išnešė visą medų Lt. Karvę nusipirkau svetimaĩs pinigais Klvr. Kam mun mirti už savo piningus, geriau už svẽtimus (neverta pirkti lengvosios mašinos) Slnt. Svetimos dirvos turėjimas ažu pinigus SD140. Po tas svẽtimas žemes vargom, aš savo žemės neturėjau Tl. Užaugau an svetimų̃ pabarių [likusi be motinos] Kb. Taip tie metai i prabėgo po svẽtimus laukus Žg. Paliko [mane] našlę su keturiais vaikais svetimõj gryčioj, i skolės paliko Bsg. Neturėjo ne savo vietos, po svẽtimus pasienius vaikščiojo Kl. Svetimaĩs pasieniais mens (mes) trys buvom (tarnavom) Nmk. Po svẽtimas pryšininkes buvau Vž. Reiks važiuoti – ką čia dirbsi po svetimõms kojoms Vkš. Tuoj išginsiu iš čia jus visus, svetimą lizdą pamėgusius V.Krėv. Juočbalienė ištisas dvi savaites kaime akių nerodė – kojos nekėlė iš namų, svetimo slenksčio neperžengė V.Bub. Galima ginčytis, bet į svetimos sąžinės dalykus nepadoru lįsti K.Bink. Mėnuo šviečia svetima šviesa KII25. Keliauti svẽtima pavarde NdŽ. Rankas est pripylę svetimų turtų PK52. Svẽtimąsias [avis] savomis vadina DP246. Pekus krividą padarys svetimoje dirvoje BB2Moz22,5. | Su svetimaĩs (įdėtais) dantimi ilgai nepragyvensi Rdš. Jis ir taip svetimą amžių (per ilgai) gyvena LTR. Gyvenai jau teip su svẽtima diena (ruošdamasi išeiti, nesirūpindama) Trk. | prk.: Einu, o tos kojos svẽtimos (nejudrios, nusilpusios) Jrb. ^ Kur ėjo Juza, vis tarytum svetimom kojom, ką dirbo, lyg svetimom rankom J.Balt. Imu iš ano piningus ir bijau: muno ranka virpa, pirštai kaip svetimì Vkš. Dūmas tėvynės už svetimą ugnę šviesesnis VP13. Svetimi dūmai akis grauža (ėda Erž) S.Dauk. Svetima dvasia visados dvoka S.Dauk. Savo namučiai, norint smilgučiai, meilesni už svetimus PPr144. Ka i be stogo, ka tik ne svetima palapinė LTR(Vdk). Geriau savi barščiai kaip svetimos kilbasos LTsV303(Rm). Geresnė naginė sava už svetimą batą KrvP(Rtn). Savi marškiniai už svetimą švarką brangesni PPr144. Savo geležis už svetimą auksą brangesnė PPr144. Ir gegužiukas pagaliau iš svetimo lizdo išlekia KrvP(Ps). Svetimų namų aukšti slenksčiai LTR(Brt). Svetimas kampas visuomet ankštas LTR(Srd). Svetimas kampas nešildo Ukm. Svetimi kailiniai nešildo VP44, An, Jnš, Vg, Zp. Svetima nauda nešildo PPr300. Svetimi pinigai nešildo LTR(Jz). Svetima krosnis nešildo, kai sava užgęsta PPr145. Neskani duona, svetimu peiliu riekta S.Dauk, Vlkj. Svetima duona karti PPr133. Svetima duona pilve kruta LTsV303(Rm). Svetima duona svetimiem dantim LTR(Jnš). Svetima našta visumet sunki Rs. Svetimi pečiai neskauda Šts. Svetimą skūrą neskaudu rėžyti Q666. Ant svetimos barzdos gerai mokytis skusti LTsV306(Mrc). Iš svetimos odos negaila ilgos naginės rėžti PPr114. Svetimą niežą ko nemitęs kasinėt B820. Bepigu svetimą karvę melžt KrvP(Jnš). Savo kupros niekas nemato, o į svetimą visi žiūri LTsV289. Sava ašara sūri, o svetima tik šlapia LTsV306(Srd). Svetimo gero nepavydėk, savu nesidžiauk TŽIII386(Grž). Svetimo netykok, savo neatstok PPr134(Jnš). Svẽtimą naudą velniai gaudo Trš. Už svetimą naudą ne vienas rauda LTsV310. An svetimos duonos ir pelė gaspadinė LTR(Srj). An svẽtimo gero visi razumni Trgn. An svetimo kluono spragelo nerišk Lp. Bepigu ant svẽtimo gero, bet lai pabando pats uždirbt Jnš. Svetimu protu netoli tenujosi (teeisi Erž, tenuvažiuosi J.Jabl) LTR. Ant svetimo arklio netoli tejosi J.Jabl. Svetima lazda nepasiremsi Pln. Svetimus daržus laistai saviesiems džiūstant VP44. Svetimõm rankom tik žarijas (ugnis Plv) žarstyt Arm. Svetimaĩs nagais tik žarijos žarstyt Dkš. Svetima ranka tik ugnį paimt Sln. Svetimos rankos ugnelei pakrapštyti Šll. Svetima avis daug suėda LTR(Srj). Svetimoj girioj didesnis garsas LTR. Svetimos akys didelės PPr234. Kas svetimomis akimis žiūri, tas dažnai meluoti turi LTR. Svetimą arklį jodamas ir klane turėsi nusėsti J.Balč. Iš svetimo vežimo nors į purvyną (nor balon Lp) LTsV304(Rs). Iš svẽtimo vežimo pulk nor an akmenų Krok. Ir gardu, ir skanu, kaip iš svetimo puodo semta KrvP(Rtn). Svetimam darže skanesnės ropės LTR(Vdk). Svetimà ir bulbynė skanesnė Krš. Akis į dangų, rankas – svetimon kišenėn TŽIII385. Svetimo[je] klėtė[je] katinas i pelių bijo LTR(Vdk). Svetimoj kišenėj nė vienas netaupo LTR(Šll). Svetimoj kišenėj visi mėgsta skaityti TŽIII384. Svetimañ kišeniun nagų nekišk Ndz. Ir gyvulys svetiman tvartan nelenda, savo vietą žino KrvP(Nmn). Eina kaip kiaulė svetiman migin KrvP(Mrk). Svetimas skatikas išveda rublį LTR(Šmn). Svetimà kapeika rublių veda Lkv. Svẽtimas turtas nebrangus An. Bloga duona, svetimom rankom uždirbta LTR(Šl). Svetimų vartų neužkelsi, o svetimos burnos dar labiau neuždarysi Mrc. Svetima burna – ne daržas, neuždarysi LTsV285(Mrj). Ant svetimos burnelės neuždėsi skarelės LTsV286(Igl). Nesemk barščių iš svetimo bliūdo Šk. Svetimõn košėn nelįsk (nesikišk) Ds. Kam reik svẽtimą katelą maišyti?! Savo pasimaišyk! Pvn. Kokio taboko daugiau telpa į pypką? – Svẽtimo Štk. svẽtima n.: ^ Pamėgęs svetima, savo neteksi LTR(Mlt). ║ skirtas, privalomas kitam atlikti: Ne laikas ir ne vieta dabar gilintis, kodėl tau teko dirbti svetimą darbą rš. Na ir tep po svẽtimus darbus: kuodelius verpiam, bulbes sodinam Dv. ║ kito daromas, atliekamas, tvarkomas: Pats nedirba, o gyvena iš svetimo darbo rš. Ma[n] nereik nė svẽtimo turto, nė svetimų̃ padėjimų Pžrl. [Labiausiai norėčiau,] kad stiprieji neprimestų savo nuodėmių silpniesiems ir nekaltintų jų už svetimus nusikaltimus J.Gruš. Aš ne Dievas, neatleidinėsu svetimų̃ kalčių Užv. Tik jau nesikiškit, ponia, per daug į svetimus reikalus K.Saj. Šiandien dar klausamas žemaitis, dėl ko nekišas į svetimus barnius ar vaidus, atsako: „Ne muno kiaulės, ne muno pupos“ S.Dauk. ^ Girias svẽtimu darbu – pasigirk savu! Jnš. ║ kito jaučiamas, patiriamas: Tada, paskendęs savo sielvarte, nesuprato, kad jo paties nelaimė padarė jį aklą ir kurčią svetimai kančiai J.Avyž. Mes turim ir savo, ir svetimų̃ bėdų Mrj. Svetimum̃s bėdums anie serga Krš. Svẽtimos ašaros atsirugs po daugelio metų Jnš. Yra greita ant apveizdėjimo svetimų̃ netekimų DP71. ^ Nu svetimos nelaimos galva neskausta S.Dauk. Nesidžiauk svetima nelaime, ba sava prikibs LTR(Grv). Svetimas bėdas beskaitydamas, savąsias prikelsi LTR(Aln). Svetima liga pirštu maišoma LTsV307(Šts). 2. ne iš saviškių, pašalinis, negiminingas: Kodėl ne į namus, o pas svetimus žmones užėjai? rš. Jis suvokė, kad jaunųjų susitikimas su dėde bus sklandesnis prie svetimo žmogaus V.Myk-Put. Kas, ar ji čia svetima, kad tau viskas, o jai nieko?.. J.Paukš. Pirmoja goda buvo senovė[je] ... kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį numylėti savo numūse S.Dauk. Taip jau ir svetimì mus būrai girt nesigėdės K.Donel. Apie savo gentis reikia daugiaus žinoti kaip apie svẽtimus Plšk. Ant prieklėčio galėjai su svẽtimu žmogu pasėdėt, papypkiuot Skrb. Mes vis po bačkelę alaus sulaikom: kai svẽtimas žmogus pasitaiko, tai yra kuo pamylėt Jnšk. Pintuvių vakarą sueis svetimų̃ žmonių daug Lpl. Ko čia man prie svetimų̃ žmonių akis badai? Kair. Svetimuõs žmonė̃s nė neprisipažintų, kad jo vaikas Sl. Kas te nori priimt žmogų svẽtimą Dv. Šuva labai geras buvo: svetimo žmogaus neprileis an mano gyvulį Gdr. Kai paima kas svetimèsnis, tai vaikas ima verkt PnmA. Vaikai į užpečkį – svetimas žmogus ateina LTR(Grk). Savi [vaikai] sustingę – nenorėk, kad svẽtimas būt geras! Klt. Mūso pačių vyrai maniponus (monopolius) laužė, ne svẽtimys Šts. Marti – svẽtimas kaulas, ir gana Stk. Aš esanti svetimà, muno vyro nebesą Ms. Jug svẽtimas žmogus [žentas], reik valgyt duot Krp. Svetimà (kito kaimo) merga reikia palydėt Dv. Anys man svetimì Eiš. Juk tu ma[n] visai svetimà, ale aš tave myliu Jsv. Svẽtimai bobai paliko viską Trk. Ana i vyrų svetimų̃ negeis Trk. Čia svetimų̃ svẽtimas žmogus Ktv. Svetimų̃ svẽtimus žumušė bernus šoferis Rod. Juk ji, eidama vieškeliu, net ir svetimiausią žmogų sveikina I.Simon. Tu kas rytelis vis prie girnelių, svetimi žmonės bus tau tėveliai LTR(Šn). Aš pas svetimą močiutę kaip šluota kampe stovėsiu LTR(Upn), Vp. Prijojo dvaras svetimų̃, nepažįstamų bernelių DrskD69. Šoka, geria mano bernužėlis su svetimom mergužėlėm LTR(Brt). Palikim svetimáisias, grįžkim pas savaisias LKT213(Lbv). Mūs katinas tokis, kad svetimų̃ katinų prie sodybos nei iš tolo neprileidžia Kpč. Katinas neapkenčia svẽtimo kačiuko Erž. Gervės svẽtimos: tos atlekia i išlekia Lnkv. O ing svetimas žmones ją parduoti tatai ne jo valia BB2Moz21,8. Negeisdami svetimõs moteres DK87. Jeigi ... žmonėmus savomus nepraleido (nepagailėjo), ką gi išmanai, jog mumus, tolimiemus ir svetimíemus, praleis DP311. | Svetimomis tampa ir savos [organizmo] medžiagos, jei pakinta jų sandara LTEIV423. ^ Svẽtimo žmogaus dotis neilgai tetvers J. Savi vaikai su sparnais, svetimi su ragais LTsV155(Km). Kožnas tėvas po savo vaiku krypsta, ne po svẽtimu Mžš. Svetimáip momaip tiesos nėra Aru50(Zt). Svetimì vaikai greit auga Jnšk. Su savo vaiku barkis ir už stalo sėdėk, o su svẽtimu baisu ir už durų Krok. Seniai pasakyta: blogiausias vyras geresnis už geriausią svẽtimą Ktk. Ačiū! – Pabučiuok savo pačią, tik svetimos negriebk ir į mergas nežiūrėk KrvP(Ut). Kad tavo šunį svetimi pjauja, bėk gyti B494. Kur savi šunes pjaunasi, tai svetimų̃ nereik LKT203(Kbr). Saugokis ne savo, o svetimo šunio LTR(Km). 3. MŽ, N, LL31 ne gimtinis, toliau esantis (apie šalį, vietą): Svetimos šalies žmogus SD116. Svetimšalis, svetimos žemės žmogus SD6. Iš svetimos šalies paeinąs, svetimasis I. Jis laikosi svetimojè žemėje KI466. Jis yra buvęs svetimosè žemėse BŽ175. Brolis gavo tėviškę, o jis išėjo į svetimą šalį, po svetima pastoge ieškoti priebėgos I.Simon. Daužos kur po svetimus kraštus Kpč. Svetimuõs kraštuos uliojant, kur te neapsisuks galva Trgn. Svetimõ[je] vieto[je] tokie te miegai Dj. Na, kaip jumiem ėjosi svetimõj žemė[je]? LB164(Grl). Nesgi pagal jų (kalnėnų ir žemaičių) nuomonės, svetimo[je] žemė[je] mirti ir tenai palaidotu būti žmoguo rodės jiems didele nelaima S.Dauk. Ir atjojo sveteliai iš svetimõs šalelės JV258. Kalbin mane geri žmonės in svetimą šalelę LTR(Kpč). Kurgi dėsi mane jauną svetimam kraštely? LTR(Brž). Oi, man rūpi kelelis svetimona šalelėn LTR(Vlk). Būtų linksmas dvarelis, būtų meilus bernelis, tik nerami širdelė, kad svetimà šalelė DrskD153. Svetimõj šalelėj tai ne pas tėvelį (d.) Plv. Eš svečiu tapau svetimoj žemėj BB2Moz18,3. ^ Rodos, geri svetimi kraštai, bet vaikų perėti lekia namo kregždutė LTR(Šl). Ir garsas didesnis svetimoj girioj, ir bėda sunkesnė svetimoj šaly KrvP(Kvr). ║ priklausantis kitai šaliai, valstybei: Tai tada kaip eina svetimà kariuominė, tai anys pakalnėn ratus, akmenis jau rito Dgč. Vyručiai, – rėkė ponas, – svetima šalis ateina, kavokit pinigus mano BsPIII8(Nm). Ramina giedriais rytmečiais lakštutė, bet tu nerami, – kad vieškeliais tavo plačiais linguoja būriai svetimi S.Nėr. Svetimà valiuta DŽ. Svẽtimas būdas (papročiai) KI466. ║ ne gimtasis, ne prigimtas (ppr. apie kalbą): Svetimà kalba KI466. Kas šneka svetima kalba ir jos nesupranta, tai taip yra, kada medžius kas be kirvio ranto D.Pošk. Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti J.Jabl. Mylimieji mano vaikeliai lietuviai nebeklauso mano balso ir žabangos lenda. Meta mano kalbą, ė svetimų tverias A.Baran. Mes gyvename apsupti kaimynų, dažnai verčiame svetimų pasakymų ne prasmę, o žodžius J.Balč. ║ iš kitų perimtas, pasiskolintas: Ypač daug svetimų žodžių į lietuvių kalbą pateko per slavų kalbas rš. Skoliniai yra svetimos kilmės žodžiai, dėl įvairių kontaktų (ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt.) atėję daugiausia iš kaimyninių kalbų rš. Vienos iš jų (dainų) buvo par daug naujos ir svetimais žodžiais parpildytos StnD(pratarmė). Ji taisyklingai kalbėjo rusiškai. Vos pastebimai prasikišo svetimas akcentas rš. svẽtima n.: Poetas smerkė ne tik tai, kas buvo svetima, bet ir tai, kas buvo nauja rš. svetimaĩ adv. K, DŽ: Prielinksnis su daug kur esąs vartojamas ne visai įprastai, vietomis tiesiog svetimai GK1939,100. Mes pripratom svetimai galvoti ir rašom svetimai rš. Svetimai kalbanti bajorija rš. Numylėti, nesirėdykit svetimai Ch11Ptr4,12. ║ iš svetur pargabentas: Daug yr ponpalaikių, kurie kasdien įsirėmę kabiar ir varles visokias svẽtimas ėda K.Donel. ║ kitų išpažįstamas, priimtas: Neturėsi svetimų dievų prieg man DP536. Neturėsiate dievų svetimų: aš vienas Dievas, o kito nėra S.Stan. Svetimas tikėjimas DP77. 4. nežinomas, nepažįstamas: Svẽtimas miestas NdŽ. Keista, bet staiga pajuto visai nebeatpažįstąs tų vietų. Svetimos svetimiausios, tartum čia niekada nebūtų buvęs J.Avyž. Svetimose vietovėse man lengva paklysti V.Myk-Put. Bėga žalčio vaikai, pasiilgę namų, – svetimi čia takai tarp žmonių svetimų S.Nėr. Bet jis temato motinos nusigandusias akis, o jos šypsena tokia svetima, lyg užklijuota ant veido I.Simon. Visi kvapai aplinkui buvo svetimi rš. svẽtima n.: Kap tik čia atvažiav[o], buvo svẽtima, o pabus – apsipažins Pv. 5. su kuriuo nesieja artimi, glaudūs, nuoširdūs santykiai: Tiesa, Grėtė ne priešas, bet ir ne draugė Karalienei, ji svetima, tokia svetima, kaip ir pirmą dieną po Viliaus vedybų I.Simon. Ilgą laiką marti vis da jautės svetimà savo uošvio namuos Skrb. Ir seniau nebuvo jis mums savas, o dabar ir už svetimą svetimesnis A.Vien. Naujasis svietas, į kurį ans buvo įmynęs, toks svẽtimas, toks šaltas MitI65(Klp). Kai nėra širdies, tai svetimì namai, svetimì laukai Dkš. Tu man svetimèsnis už kitus Alk. Ašiai didesnė truptį, da ir svetimèsnė buvau Skp. Kuo miestas didesnis, tuo žmogus svetimesnis gamtai sp. Su savo jūros įspūdžiais Puzinas šitam kambary jautėsi svetimas, kaip žmogus, atvykęs iš kito krašto rš. svẽtima n.: Man čia viskas svẽtima DŽ. svetimaĩ adv.: Tarp žmonių minios tu svetimai jauties S.Nėr. Svetimaĩ atrodyti NdŽ. ║ nesuprantamas, neįprastas, nepatraukiantis: Man tas darbas svẽtimas NdŽ. ║ į kurį sunku įsijausti, paties nepatirtas, neišgyventas: Jeigu žmogus mato, kad jo kančia nesvetima ir kitiems – jis nesijaučia toks vienišas K.Saj. Ką čia kalbi apie mergų nelaimę, kuri tau svetima, nesuprantu! Vd. 6. tolimas savo dvasia, principais: Jurgėla buvo svetimas jo idėjoms žmogus J.Avyž. Aš nesutariu su tais, kurių idealai mums yra svetimi V.Myk-Put. Svetimà valdžia i plaka daba muni Vkš. Dingojom vis, kad tik šveisteris ir prancūzas žmones su svetimaĩs savo mokslais moka supainiot K.Donel. Nežinome, kas tai yra do naujas mokslas, apie kurį kalbi. Atnešei nes kažkokius svetimus daiktus ausysna mūsų Ch1ApD17,19-20. 7. nebūdingas, necharakteringas: Jo prigimčiai nebuvo visai svetimas nekantrumas rš. Jam svẽtimas gailesčio jausmas DŽ1. Ir lietuvių kalboje žodžiui prekė „tavoro“ prasmė nesvetima K.Būg. ◊ ant svetimų̃ rañkų ne savo šeimoje: Tas vaikas yra sergąs, menkas, visą laiką ant svetimų̃ rañkų Tv. Ant svetimų rankų sėdi vaikas Lp. Ir aš likau siratėlė an svetimų̃ rankẽlių (d.) Dg. į svẽtimas rankàs išeĩti pradėti tarnauti, parsisamdyti: Nu dešimt metų išejau į svẽtimas rankàs Up. į svẽtimas rankàs (į svẽtimus nagùs) žiūrė́ti (veizė́ti) tikėtis pagalbos: Motina sakė, kad kiekvienai mergaitei reikia mokėti adatą valdyti, susilopyti ar ką pasitaisyti – nežiūrėti į svetimus nagus Žem. Į svetimas rankas veizėti yra tai svetimo kąsnio norėti LTR. iš svetimõs kišẽnės gyvénti NdŽ, DŽ1 būti išlaikomam. kaĩp svetimomìs rañkomis prastai, kaip pakliūva (dirbti): Jo darbas niekam netinka: dirba kaĩp svetimõm rañkom Jnš. po svẽtimas píevas braidýti kištis į kito reikalus: Nevažiuosiu, neisiu po svẽtimas píevas braidýt Pv. po svẽtimas rankàs [bū́ti] End, Vž būti samdiniu, tarnauti: I tarnavo, i po svẽtimas rankàs bùvo iš mažų dienų Erž. Muno žmona nū vieniuolekos metų po svẽtimas rankàs Vdk. Po svẽtimas rankàs kiek vargo matėm! Rdn. [sàvo] pirštùs káišioti (kìšti) tarp svetimų̃ dùrų kištis į kitų reikalus: Petušinskis mano draugas, aš negaliu tarp svetimų durų pirštų kaišioti J.Marc. Ir aš proto turiu, kad tarp svetimų durų savo pirštų nekišu KrvP(Všk). svẽtimos ãkys pašalinis: Be to, čia ir nuo svetimų akių saugiau, jei kas iš pašalaičių netikėtai užbėgtų su kokiu reikalu V.Myk-Put. Rokas išspaudė ašarą dėl svetimų akių, kai abi bobos su šeimos galva atsisveikino rš. svetimų̃ dievų̃ ieškóti niekinti, kas sava: Tegul tad pavažiuoja šiuos kraštus, tai pamatys, kaip atrodo tikras skurdas. Gal tada nebeieškos svetimų dievų Vaižg. Jie ištvirko. Ieško dabar svetimų dievų ir svetimų tiesų. Jie patys nebežino, ko nori! J.Balt. svẽtima gálva gyvénti neturėti savo nuomonės: Gyvena svetima galva, kad savoj tik pelai KrvP(Al). svẽtima ligà sir̃gti rūpintis kitais, kitų reikalais: Nereikia sir̃gti svẽtima ligà Jnš. Nesirk svetima liga LTR(Gdr), Žg, Tr. svetimaĩs nagaĩs išnaudojant: Tu nori svetimaĩs nagaĩs gyvent? Dkš. svẽtimu protù gyvénti neturėti savo nuomonės: Pati protauja ir galvoja, ne svetimu protu gyvena Žem. Ko tu nori iš tokio vėjo botago; čia jis po vienu, čia po kitu – svẽtimu protù gyvẽna Sk. Beveik svetimaĩs prõtais gyvẽno Ub. svetimomìs rañkomis ne savo jėgomis: Intervencija svetimomis rankomis – čia dabar imperialistinės intervencijos esmė (sov.) rš. svetimosè rañkose tarnaujant: Svetimū̃s rañkūs tai svetimū̃s: tai kiaules šerk, tai čia eik – visokių niekų nečiupinėsi (rankdarbiais neužsiimsi) Up. svetimõs rañkos vẽdamas svetimiems vadovaujant: Norint įrodyti, kad žmonės veikia ne iš įsitikinimo, bet vedami svetimos rankos, reikia turėti drąsos stoti atviru kaltintoju ir prisiimti visos partijos akivaizdoje atsakomybę už tokį kaltinimą! rš. svẽtimus slenksčiùs mìndžioti eiti elgetauti: Nereiktų mano vaikams našlaičiams nei svetimų slenksčių dabar mindžioti, nei kitų savimi apsunkinti Pt. tarp svetimų̃ rañkų ne savo šeimoje: Muno vyras vėl sirata, tarp svetimų̃ rañkų užaugęs Krž.
2 svẽtimas, -à smob. (3b); R158, MŽ209 ne savųjų tarpo žmogus, ne giminė, ne saviškis: Įleidžiu ką svetimą kur, intikinu SD42. Svetimas atėjęs už tave nepadarys, viską pati turi atlikti V.Krėv. Numesk, tėvyne, rūbą seną, – kurį užvilko svetimi! Mair. Šunys nakčia palodavo, kad kas svẽtimas pasirodydavo Plšk. [Šuo,] ar kaimyns, ar svẽtims bus, įplėšdavo žmogų K.Donel. Svẽtimo gyvulys nekenčia Klt. Iš saviškių neskolija, ale vis iš svẽtimo Vdžg. Svẽtimuo tai netikėčio Plik. Pas svẽtimus i nebus gerai, jegu namie negerai Plv. Svẽtimas paliekta svẽtimu, nors ir geriausias būtų Rs. Ir duok svetimám: staklės sudaužytos, muštuvai išskelti! Ktk. Svẽtimą paprašau – karvę pamelžia, [v]andenio įneša gryčion Kp. Mažam noris vis, kur svẽtimas yr Šlčn. Prie svetimų̃ jis visiškai nedrąsus Pc. Anas neina an svẽtimą Dbč. Ans pačiai užrašė [turtą] lig su diena, kad svetimì neieškotum J. Viską paliksiu a saviem, a svetimíem: kas prikaršys, tam atiduosiu KzR. Tuoj par jūsų langus žiūrės svetimì (atsikels nauji gyventojai) Ktk. Čia visi svetimì suvažiavę Pp. Sirata palikau, ir aš augau pri svetimų̃ Lpl. Ans šeimos neturėjo savo, gyveno su svetimaĩs Sd. Kai paaugom, išeidavom pas svẽtimus dirbt, uždarbiaut Slv. Ejau po svẽtimus, lupau lupau – sveikata nuejo Alv. Aš tai vargau vis už tuos svẽtimus Jon. Užteko mum savo i duonos, i nereikė eiti pas svẽtimą dirbt Žg. Kožnas dirba kaip svetimám, ne teip kaip sau Ker. Kai tą svẽtimą išnaudoja, tuoj pralobsta Vlkv. O kai man reikia ažu svẽtimo [tekėti], tai kaipgi neverksi! Mlk. Svetimà aš esu, ne babūnė, svetimà Nt. Daba jau tę svetimų̃ svetimì gyvena Jrb. Ana tiek nebkentė to vyro, pripirštas buvo, buvo kaip svẽtimas Plt. Ans mun kaip svẽtimas, negaliu i veizėti Akm. Eina visi kaip svetimì, nosį užrietę – nei labas, nei sudiev Upn. Aš svetimu (paraštėje ateiviu) tapau svetimoje žemėje BB2Moz2,22. O ne kam svetimám arba nepažįstamam, bet tikram bursinykui savam DP361. Su svetima negyvensi Ch1Mt5,27. Svetimo jos (avys) neseka, bet bėga nuog jo, nesa nepažįsta balso svetimųjų VlnE80. ^ Svetimas į namus – namiškis pas kitus LTR(Grk). Kad šiandie neklausai tėvų, rytoj klausysi svetimų Gdž. Svetimo žodis aštresnis už motinos rykštę PPr158. Svetimám kojas maino (už svetimą dirba) Klt. Motynos mūšis – kaip sviesto gniūžis, o svẽtimas kad muš – pri žemės primuš DūnŽ. Geriau pas svetimą kaip pas giminę LTsV164(Paį). Gražią žmoną svetimì vilioja Žg. Pas svetimą būt, savam pasiskųst Lš. Geriau su savu verkt, negu su svetimu šokt Aps. Svetimám tiktai baronka pirkt Prng. Svetimo kviečius dabosi, o tavo žvirbliai išles LTR(Vdkt). Svẽtimo turtas neina į gerą Sk, Ėr. Svetimo naudą vėjai gaudo LTR. Svẽtimo akys didelės Btg. Kur savi šunes pjaunasi, ten svetimas uodegos nekišk PPr122. Kai mušas ir pinigus dalinas, svetimíem nėr ko eit Pnd. Geras šuo duonos iš svetimo neima KrvP(Rgv). Gardūs pyragai, bet ne svetimo kepti KrvP(Mrk). ◊ po svẽtimo rankàs be tėvų globos: Nu pat mažų dienų palikau po svẽtimo rankàs Yl.
3 svẽtimas sm. (3b) Kv kitam priklausantis turtas: Nuo senovės nebuvo kaime girdėta, kad kas svetimą būtų paėmęs rš. Į svẽtimą nereik žiūrėt, rūpykis apie save Jrb. Aš svẽtimo nenoriu nė už kapeiką Dg. Šitie ... svetimą veržia DP270. ^ Prašiau paskolyt, tai sako: savo neapleidžiu, svẽtimo nenoriu Snt. Savo nepaleisk, svetimo nenorėk LTR(Km). Iš svetimo sa[vo] nepadarysi Rod. Svetimo neieškok, kad savo nepamestai TŽIII378. Svetimo norėsi – savo neturėsi Vlk. Kad svẽtimo norėsi, ir savo palydėsi Ėr. ║ kito valgomas valgis: Ir aš smaguriauju, kai svetimą ragauju KrvP(Vlk). ^ Svẽtimas gardesnis Ėr.

svetimas sinonimai

svetimas junginiai

Svetimas (1979 filmas)

Ką reiškia žodis svetimasis? Visi terminai iš raidės S.

Draugai