šviesus reikšmė

Kas yra šviesus? šviesùs, -ì adj. (4) K, DP59,67,137,468,560, Š, DŽ, šviẽsus, -ì (4) KlbIII11(Lkm), Tvr, Žln, Rtn, šviẽsus, -ì (2) DP64,339,560 pršn. tamsus. 1. SD145,177, H, H183, R, R244, MŽ, MŽ326, K, Sut, M, L, LL243, Rtr, KŽ kuris šviečia, apšviečia ką, apšviestas ko: Nemačiau, kada saulutė šviesì patekėjo Rgv. Šviesì saulytė tekėjo Azr. Balta aušružėlė beauštanti, šviesi saulužėlė betekanti JD109. Seniai gaideliai gieda, šviesi aušrelė aušta JD372. Aušta aušrelė, šviesùs pazarėlis, rengias brolis ant vainelės DrskD41. O kur josiu, brolužiai, šitą šviesų rytužį? N81. Jeigu lauksim iki šviesam rytui, tada atras mus neteisybė Ch2Kar7,9. Dienos bus šviesèsnės, ir pagerėsi, pradėsi eit Dgč. Buvo per momą dvi gražios dukrelės, jaunesnė gražumo kap šviesì dienelė (d.) Ml. Teka sauliutė anksti rytelio, šviesì dienelė kap gelumbelė (d.) Grv. Audėjėlių šviesì dienelė, verpėjėlių tamsi naktelė JV91. Nešviesi diena N. Ka šviẽsį vakarą, rodos, ka i tos ugnys eina Gd. Dav[ė] Dievulis giedrą dieną, šviẽsų vakarėlį DrskD106. Žvaiždė šviesi PK154. Pati šviesiausia žvaigždė mūsų nakties danguje – Sirijus rš. Teka saulelė į rūtų darželį, šviesus mėnesėlis – į vainikėlį JD567. Nu šviesì naktis J. Šviesùs labai dangus Ėr. Šviesus dangaus kraštas, kur sauliutė teka, o te da šviesesnis, kur mano mergelė LTR(Tvr). Žiema savo pradžioje pasireikšdavo šviesiu oru ir diktais šalčiais M.Katk. Išauš šviesus pavasaris JD298. Iš kur lauksiu brolyčio? O ar iš rytų, šviesių pietužių, iš tamsių vakarelių? N343. Šitai debesis šviesùs užtamsino juos DP591. Perkūnijos y[ra] tamsi debesys, i pakraštukai y[ra] kaip pazalatyti, šviesì, spindantys y[ra] Jdr. Drigsnė (vaivorykštė) tokia šviesì ir geltona Dgp. Šviesùs spindulys NdŽ. Šviesiója samanyčia Ad. Kylst galvą – šviesì! Krš. Šviesì, nonts pinigus skaityk Šlv. Dabar yr šviesèsnė Rsn. Šviesus kelias man, berneliui, joti pas mergelę LTR(Grv). O kad meldės, paveikslas Jo veido atsimainė ir rūbai Jo balti (ir) labai šviesūs Ch1Luk9,29. O aš ir josiu į tą kiemelį, kur aukšti butai, kur šviesūs langai RD41. Namas šviẽsus, in saulę – gerai Klt. Ir pamatė toli trobelę šviesią DS58(Rs). Kraitelį klėtelėn, žirgelį stainelėn, o aš jauną jaunuolėlę šviesion seklytėlėn LLDII174(Č). Kap parėjau iš ligoninės, tai tik šviẽsūs visi kampai namie Plv. Kitam kampe, šviesiajame, stovėjo iš sudrožtų lentų prasčiausios skobnys V.Krėv. Veizdėjimas jo buvo kaip žaibai šviesūs MP156. Ilgą gabalą ans vingiavos kaip koks lenciūgas šviesùs (degė pinigai) Krp. Tik švieta, tik švieta tokios šviẽsios ugnys, tokios kaip kulkos, tokios šviẽsios! Klk. Lempas šviesiàs nusipirko, buvo jau gerai Kv. Rasim močiutę negulusią, šviesią liktužę negesusią (d.) Mrj. Šviesõjom žvakelėm apstatyta Tvr. Žvakė šviẽsi apžiebs tave DP556. Šviẽsi rarota buvo (degė daug žvakių) Klt. Dai ir prašvito šviesýja dienelė (d.) Ad. | prk.: Mes privalome kartu su žiūrovais kilti į šviesias viršūnes ir leistis į tamsias gelmes J.Gruš. ^ Šviesùs kaip saulė Ds. Lempa šviesi kaip saulė Žem. Šviesus kaip sklioriaus vaikas (iron.) LTR(Yl). Baisiai esi šviesùs, ka užsistoji (iron.) End. Šviesi saulelė dėl visų J.Jabl. Savo numie i saulė šviesesnė LTR(Vdk). Savas dūmas ir už svetimą ugnį šviesèsnis NdŽ. Teisybė už saulę šviesesnė Db. Šviesi gryčia be langų, be durų (kiaušinis) LTR. šviesù n., šviẽsu K, Vs, Švnč; R244, MŽ326, M: Saulytė jau gal paskavojo, nebe teip šviesù Ob. Sutemsta kaip rudenio naktį, paskui vėl šviesù Žl. Šviesù – pradėjo dirbt, tamsu – užbaigė Kdn. Šviẽsu – nor[s] prašymus rašyk Imb. Mėnuo užteka vakare, tai šviẽsu, šviẽsu parnakt Ant. Jau buvo šviesų̃ šviesù, kap leidom laukan arklius Rod. Pavėsy gi padedam, ka nebūtų jom (vaistažolėms) šviesù Bsg. Kai dega elektra, tai gerai, šviesù Ker. Su sniegu bus šviesiaũ Tr. Jau buvo ažsimerkę suvisu, va – jau šviesiaũ (apie orą) Švnč. Jei tamsu būna ir plikis, tai prašo nusimt kepurę, kad būt šviesiaũ Krsn. Kad ant stalo pasdėtum [rašyti], šviesiaũ būtum Pb. Pamastas nuo Kalėdų nevelėtas, sakau, pravelėsiu; kiek šviesiaũ bus Švnč. Verpėja sako: – Ma[n] šviẽsu nuo šilkų kuodelio LKT207(Všt). Pryšaky šviẽsu, užpakaly tamsu Jrk77. Labai šviẽsu pakajuose LB245(Grl). Šviẽsu languosa tuosa LzŽ. Miegojau gal apie devynias valandas, nes atbudęs radau visai šviesu J.Balč. Buvo šviesù aplinkui NdŽ. Šviẽsu darytis, pasidaryti KŽ. Viens taria per šviesù, kitam negana šviesybės K.Donel. Būk šviesu BB1Moz1,3. Buvo šviesu jų namuosu BB2Moz10,23. ^ Šviesù kap nuo mėnulio Plv. Kambaryje pasidarė šviesu kaip dieną J.Dov. Po langu šviesù, o už lango dar šviesiau Kb. šviẽsiai adv. K, OG425, šviesiaĩ; R198, MŽ263, Sut, M: Nešviesiai, neaiškiai, neįstabu I. Atsiguliau šviẽsiai, tai ilgai neužmigau VšR. Aštuonių eina keleivinė – jau šviẽsiai Klt. Dar šviesiaĩ atbėgo Azr. Rugius [pjauti] gyni šviẽsiai – tada būna duona balta Vlk. Aš visada šviẽsiai apseinu Tvr. Giedriai, šviesiai saulelė teka LTR(Mrk). Pradėjo šviesiaũ darytis, aušt Gdr. Lempa kap šviẽsiai žiba Dkš. šviesỹn adv.: Šviesỹn eiti K, Rtr, NdŽ, KŽ; N, L. Dangus šviesỹn eina, maž ir nustos lyt Slm. Iki švento Jono diena šviesỹn Rsn. 2. L, LL9, Ser, DŽ1, KŽ [i]kuris balto atspalvio, gymio: Tėvas buvo šviesùs, tai ir vaikai šviẽsūs, nors močia pažebra buvo Ds. Šviẽsus jos berniokas Klt. Šviesiõm akim jų duktė Ds. Jis šviẽsus – baltraudonis Jrb. Šviẽsūs, palaidi tie mano plaukai, ir bėgsiu kudli kudli Škn. Šviesių̃ plaukų mergiotė Ds. Mergutap šviẽsios kasos LzŽ. Žiūrovai pamilo aukštą, mėlynakę, ilgų šviesių kasų Veroniką rš. Ažu čigoną šviesèsnis, tai jam ir šviesùs Ds. Šviẽsios garbanos NdŽ. Šviesì barzda NdŽ. Katinas nelabai šviẽsus, toksai pilkas, pilko plauko Ant. Unguriam papilvė šviesèsnė Dgp. Reikia deglų a juodų kiaulių, tos atsparesnės kai šviẽsiosios Ar. Šviesiáusias [medus] iš liepų ir baltųjų dobiliukų Erž. Šviesùs šlynas Pšš. Greit išbalins [javus], jau šviẽsūs daros Žl. Rugiai vieni tamsi, kiti šviesì Všv. Šviesì jūso duona – par pucelį (fuchtelį) leistų grūdų Gršl. Kap kada [kanapių] valaknas būna šviesèsnis, baltesnis [už linų] Eiš. Viena [skarelė] in juodo dugnio, kita iš šviesaũs Klt. Geriau autas negu ta šviesì [skarelė] Trk. Nu panos būs vis su baltoms bliuskoms, su šviesiõms Trk. Kai apsvelki šviesesniù rūbu, regis kaip oras, net lengvesnis pasdarai Lb. Turiu peiliuką šviesiomis kriaunomis J.Jabl. Šviesì smėlinė spalva in rusvumą man gražu Pv. Šviesùs vynas NdŽ. | prk.: Aš matau, kad tamsta labai šviesiomis spalvomis pieši man poną Geištorą V.Myk-Put. ^ Šviesì dukrelė kai saulytė, raudona kai žemuogė Ds. Viena [dukrelė] buvo šviesi šviesi kaip dienelė. Antra buvo tamsi tamsi kaip naktelė (d.) Kln. Pasižiūrėjo į jo šviesius kaip šiaudai plaukus rš. Rūbai tokie šviẽsūs kaip liepsna Šmn. Rūbai šviesūs kaip sniegas MP156. Šviesus kaip sagono dugnas (iron.) LTR(Šmk). šviẽsiai adv. KI244, Rtr, KŽ, DŽ1, šviesiaĩ LKKI86(Rdm): Šviesiai bėras N. Šviesiai raudonas LL51. Šviẽsiai mėlynas NdŽ. Šviẽsiai žalius marškinėlius jau sunešiojo Krs. Jo ūseliai šviẽsiai geltoni Krs. Jau daba toks šviẽsiai gelsvas [sijonas] Trk. Padariau alų šviẽsiai geltoną (d.) Gž. Dangus nebe mėlynas, o kažkaip šviesiai pilkas I.Simon. Guotės baltos i rudos, i pilkos, neaukšti koteliai, šviesiaũ rusvi Sdb. šviesèst adv. Zt, šviesẽs: Kad baltu būt bielioję, šviesẽs būt LzŽ. 3. L, Rtr blizgus, spindus, šveitrus: Kur šviesus dalgelis, rašyts dalgkotelis, tai tas muno bernelis LTR(Trg). O man bepustant šviesų dalgužį, aš pamačiau mergužę LB40(Vlkš). Ar nejosi į jomarkelį, ar nepirksi šviesį dalgelį? S.Dauk. Kame tavo pentineliai šviesi surūdijo? LTR(Gršl). Šveiskie, broleli, šviesų kardelį (d.) Nm. Šviesiam̃jan kardelin vardas pavardėlė (d.) Nmj. Šviesus kardelis pri muno šalelės, reiks mun joti į karelį StnD25. Ateina bernelis su šviesia plintele JV191. Pro galvas lėkė šviesios kulkelės N28. Šviesi vario viedruželiai, žalios liepos naštuželiai LLDII86. Šviesūs kieliškeliai, saldi arielkelė, gerk gerk, balandeli muno S.Dauk. Šviesùs kardas KI244. Šviesūs dalykai; gražybės, puikumai I. Šviesì šilaine! NdŽ. šviẽsiai adv.: Šviesiai žibąs R198, MŽ263. Tai žirgelį mudrinau, tai jupeles vėdinau. Ir kardelį šviẽsiai nusišveičiau JD555. Nuo gėlių kilo aštrus kvapas, paukščiai sukiojosi ore, ir daug šaltinių šviesiai blizgėjo rš. 4. DŽ, NdŽ, Dglš, Švnč, Kvr, Všk, Šd kuris gerai mato (apie akis): Mano akys šviẽsios, tik ausys prastos Pnd. Senas, ir akys šviẽsios Dkš. Žiūrėkit, katrie šviesiõm akim, gal pamatyste Slm. Muno šviẽsios akės, paskaitau Krš. Daba ana tura devyniasdešimt metų, šįmet jau nebeauda: akys nebešviẽsios Vkš. Ir šito nešviesì akis Rod. Kap seniau akys buvo šviẽsios, ė darkos neregiu, nematyt LKKXIII117(Grv). Tavo šviesèsnės akys, įverk siūlą į adatą Skr. Akys jo buvo nešviẽsios, mažai matė BM200(Grnk). Garnys turi šviesiàs akis Dv. Sakalo akys šviẽsios, toli mato J. Šviesios ožio akelės – bus bernami žvakelės LLDI173(Lp). Žiūrėk, tavo akys šviesesnės. Kas čia per raštas? J.Paukš. ^ Akys žabaliaus kai kada esti šviesèsnės ažu akis matančio BM10(Skp). šviẽsiai adv.: Nuregiu, regiu šviesiai SD45. Šviesiai regėti N. Vis[a] šviesiai regėjo BtMr8,25. Nebešviesiai akys rodo Lel. Šita mano akis šviesiaũ mato Srj. 5. skaidrus, tyras: Šviesiamè vandenė[je], žvejodamas su kryte, nieko neužkabinsi – žuvis mato Vkš. Karvė tykiai sumykė, ir dvi didelės šviesios ašaros išriedėjo jai iš akių J.Balt. 6. prk. tuščias: Jau jų kluonai šviẽsūs Plv. šviesù n.: Pilve šviesù Klvr. 7. prk. kuris sveikai atrodo, žvalus, atsigavęs, pasitaisęs: Kai pradėjo eit par žmones [siūti], pavalgydavo, tokia šviesì pasidarė Skr. Paveizėti ans da šviesus žmogus, o jau eina aštuntą dešimtį! Lkž. Dar šviesus buvo žmogus, o mirė Šts. Pabuvo kelias dienas namie, jau šviesèsnis iš burnos pasdarė Skdt. Sustikau abu, anas po skrybėliu, toks raudonas, šviẽsus – gražus vyras Slk. Mano vyras daug šviesèsnis, raudonas, o jis – koks senumo! Mžš. Iš ryto tai vakar ir šiandiej lyg ir šviesèsnis pasdaro, ė an pavakarę ir vėl nublogsta Sdk. 8. prk. geras, gardus, skanus: Kur šviesèsnis kąsnelis, tai vis jam ir sūnui, o sau kaip yra, teip gerai Gdr. 9. prk. aiškus, ryškus, skardus (apie balsą): Šviesus balsas N. 10. DŽ, NdŽ prk. gebantis gerai galvoti, aiškus, blaivus: Išsimiegok, pasilsėk, eik šviesià galva į darbą Krš. Galva šviesi, o kojos nebeklauso A.Vien. Šviesesnės galvos juodvėšiai pradėjo ieškoti pragumų dėl išsigelbėjimo V.Piet. Protas da šviesùs, gãli eit į gimnaziją Kdn. | Bet sakyk, kaip tau atėjo į galvą tokia šviesi mintis? J.Gruš. ^ Skaniai pavalgius ir protas šviesesnis LTR(Srd). 11. I prk. aiškus, tikras, neabejotinas, suprantamas: Visur esi šviesùs, kur eini Klk. Naujame Testamente yra šviesesni liudymai BPII181. Nesa rodžia mumus tatai tikrais ir šviesiais ženklais DP17. Klausykime šviesaũs jo įsakymo DP125. Parodys tai … šviesiais argumentais DP216. Aiškume ir šviesume regėjime DP596. Ant to anys jam negalėjo atsakyt. Nesa teip šviesùs daiktas buvo kaip ant dangaus saulė DP339. Privalu buvo šviesesnio žodžio ir ryškesnio ženklo MT11. Ar gali būtie koks aiškesnis ir šviesesnis prisakymas? Tat. šviẽsiai adv. DP457, KI429, šviesiaĩ: Apraiškiai, šviesiai, aiškiai SD145. Šviesiai, atviromis, raiškiai, aiškiai SD74. Aš jam tai šviẽsiai (aiškiai) po akių pastačiau KI76. Tatai Dievas šviesiai išreiškė Mž131. Apšviesk šviesiai ūmas mūsų PK175. Šviesiaĩ parodė, jog mūsų ižganymą didžiaus sau brangino o neg gyvatą savą DP151. Šviesiaĩ jump bylojo DP496. Regėjos man už reikalingą, broliai mieliausieji, kuo šviesiausiai ir trumpiausiai parodyt jumus DP535. Šviesiai rodžia darbus savo MP64. Regimai ir šviesiai apsakė MP102. Pasirodys tas naujas karalius, apie kurį jau šviesiai balsas išsireiškia MP40. Apaštalas šviesiai ir atvirai mokia SPII206. Ižguldžiu šviesiaus dėl pigesnio išmanymo SPI366. Tą pamokslą ko šviesiausiai apsakinėjo Tat. ║ aiškiai, labai: Karvės šviẽsiai liesos, kaulai matyties Šts. Šviẽsiai slinka pati, dėl to ir y[ra] baisio[je] plikybė[je] Šts. 12. DŽ, NdŽ, Šmn prk. geras, lengvas, be rūpesčių, vargų: Visą gyvenimą dirbo, šviesiõs dienos nematė Rgv. Aš nemačiau šviesiõs dienos: puodus mazgok, apie vaikus tupinėk Mžš. Tuos kelmus (kelmynę) paėmęs šviesiõs dienos nematysi Ėr. Jis šviesiõs dienos nematė – gėrė ir gėrė Pv. Ten gyvena žmonės, kurie visą amžių dirba prakaituoja, skursta ir vargsta, nematydami šviesios dienos J.Balč. Mokinau, stengiausi, kad šviesesnę dieną turėtų, o jis atgal į purvą lenda J.Avyž. Aš tau, vaike, baltų dėjau [vilnų], kad būt gyvenimas šviẽsus Švnč. Šviesiam̃ gyvenime greit nesusenėsi Ds. Dar aš jauna nepabuvau nei vienų šviesių metelių, bernelis karan išjojo KrvD117. | Visa tvarka buvo šviesèsnė kaip Lietuvoj Slč. šviesù n.: Tau bus šviesù NdŽ. Atėjo toks laikas, šviesiaũ Grš. šviẽsiai adv. DŽ, NdŽ: Šviesiai gyventų, kad prasigyventų Rm. A kad nors senatvėj šviesiaũ pagyvenčiau! Ėr. Kur tu šviẽsiai gyvensi, kai skolių radai Ds. Ka taip būtum visi su protu, kaip šviesiaũ gyventum, be vargo! Rdn. Vaikai turi šviesiau, plačiau gyventi P.Vaičiūn. 13. R224, DŽ, NdŽ prk. apimtas džiaugsmo, geros nuotaikos, linksmas, džiugus, laimingas: Sugrįžęs iš šios medžioklės, Jokūbas buvo visiškai kitoks: šviesus ir patenkintas Vaižg. Visados jis buvo geros nuotaikos, besišypsantis, šviesus sp. šviesù n., šviẽsu: Pastovėk šalia lauko ir jau tarytum putoto alaus gerą kaušą išgėrei – šviesu tau ir smagu, dainuot norisi J.Balt. Gyveni i gyveni – vis šviẽsu Ad. šviẽsiai adv.: Buvo jis aukštoko ūgio, siaurapetis, o žiūrėjo šviesiai, šypsodamasis J.Balt. Juodnugaris skurdžius moka šviesiau nusišypsoti už patį turtingiausią karalių rš. Šviẽsiai žiūrėjo į savo gyvenimą NdŽ. ║ reiškiantis džiaugsmą, smagumą, linksmumą, giedras, malonus: Tik akys šviẽsios pasdarė, kai [alkoholikas] pamatė arielką Dbk. Argi aš nebeturiu teisės žiūrėti į gyvenimą ne pro ašaras, o šviesiu žvilgsniu? J.Gruš. Kazimieras taip pat šyptelėjo gera, šviesia šypsena J.Balt. Gėriau vieną, kad ją biesas. Man veidelis nebešviesus (d.) Všn. Klausant tavo simfonijų, mano vaizduotėje buvo pradėję reikštis šviesūs regėjimai P.Vaičiūn. Šviesūs skaistūs atminimai saulėtosios praeities S.Nėr. Jų rankos buvo kietos, pajuodavę ir suskirdę, jų sielos – aiškios, šviesios lyg mažų vaikų rš. Jaunų dienų akimirka šviesi rš. Šviesus, nuostabus jausmas sp. Gūdu atsibust be šviesiųjų minčių V.Myk-Put. ║ žadinantis gerą nuotaiką, džiaugsmą, teikiantis džiaugsmo, džiuginantis: Kiek šviesių vilčių buvo dėta į jį rš. Dainą skambią ir šviesią girdės mylima Lietuva S.Nėr. Tie metai vėl atgimė šviesiom spalvom rš. Jo širdis junta ateisiant šviesias ir džiaugsmingas permainas rš. Ir aš šviẽsią dieną da pamatau, kai vaikai atvažiuoja Aln. Šviesios laimės dienos čia prabėgo S.Nėr. Visi suvažiavom – pasaulis šviesùs pasdarė Ml. Šviesios perspektyvos atsiveria, bet kartu ir dideli uždaviniai keliami ateičiai rš. Į ateitį šviesią pasaulis jau tiesia ir lygina kelią per aukštį kalnų J.Jan. Gerai, kad jaunimas galvoja apie šviesesnį gyvenimą K.Saj. šviesù n.: Kai vaikai paauga, kur katram šviesù išsilaksto Stk. Nuo tavo žvilgsnio tyro man kambary ir gera, ir šviesu rš. ║ bažn. negedulingas: Mišios žėlaunos už dūšias ar yra vožnesnės už šviesiosias? Jzm. 14. Ser, Trk prk. apsišvietęs, išprusęs, išsilavinęs, mokytas, kultūringas: Šviesùs žmogus atejo – anam i krėslas geresnis, i žodis lengvesnis Užv. Šviẽsus žmogus ateina, primi kitei [p]Jd. Je šviesì žmonys, kitaip su anais apsieina, žodį palenka Krš. Šviesì jiejai žmonys Vn. Daugį girdì, kap šviesesnì kalba, ir kitep kalbi Drsk. Tokį šviẽsų žmogų galì pr[i]imt i pavaišyt Čk. Tu šviesiám žmogui nė gert nemokėtai paduot Lš. Tie žmonys šviesèsniai, katarie visa nurodo Smal. Kūmai, duok tu ma[n] tą vaiką, aš jį gražiai užaugysu, išmokysu, ir bus šviesus žmogus (ps.) Brt. Blogai par tamsus, blogai par šviesùs Jnšk. Kada mes tapsime šviesesni, tada galėsim atitaisyti tai, kas buvo pagadinta anksčiau ir dabar J.Balč. Pasiturįs apšviestas lietuvis geidauja sau šviesios lietuvaitės per pačią A1884,327. Juras, matydamas vaiko stropumą, žūtbūt norėjo jį padaryti jeigu ne inžinieriumi, tai nors šviesiu žmogumi P.Cvir. Šviesì tauta NdŽ. ^ Ne visada mokyto ir šviesaũs viršus esti LTI419(A.Baran). ║ [i]protingas, gudrus, galvotas, sumanus:

šviesus sinonimai

šviesus antonimai

Ką reiškia žodis šviesvabalis? Visi terminai iš raidės Š.