svietas reikšmė

Kas yra svietas? ×svíetas (brus. cвeт) sm. sing. (1) Rtr, Š, NdŽ, KŽ, sviẽtas (2) NdŽ, Ign, Lkm 1. Q616, SD358, H, R, MŽ, Sut, M pasaulis, žemė: Gražus svíetas, ale anas man nemiela Nmč. Anos vaikai išsiskaidę po visą svíetą Rdn. Karas prasidėjo, kai mes išsklidom po svíetą Skdv. Nulindo kažkur į patį svíeto pakraštį Jnš. Mano sūnaus tada da nebuvo an svíeto Ut. Tu da nedaug svieto matęs Ds. Aš svíete da gero nieko nemačiau Jrb. Aš tąsiaus po svíetą daugel Btrm. Žmogus kaip šuo tur vargti svíete Sch113. Ant svíeto [vaiką] išmetei (pagimdei) ir veizėk – užsikorei vargą Pj. Kitos [bitės] tuos namuos yra, o kitos lekia į svíetą Pgg. Ir išjojau svíetan vandravoti (d.) Gg. Eičia eičia kraštan svíeto, ieškodamas linksmybės (d.) Klvr. Pasidūmok, mergele, kas ant svíeto brangesnis: ar auksas, ar sidabras? JD698. Ir ilgai Dievo valio[je] ant svieto gyvenkiat Mž12. Nors svietas velnių pilnas būtų PK61. Nesa lygiai kaip jis yra, taip ir mes esma ant šio svieto VlnE83. Kas jau dabar pildžias Amerikoj ir aname naujame sviete, apie kurį nieko nežinojo tėvai mūsų pirmieji DP13. Eikiat ing visą svietą ir mokinkiat pagonis Vln26. Svietas tapo perdalytas BB1Moz10,25. Ėmė jį vėl velnias and kalno labai aukšto ir parodė jam visas karalystes svieto Ch1Mt4,8. ^ Genys margas, svietas dar margesnis S.Dauk. Svíetas ir sūrus, ir saldus Šlčn. Tas dar ant svíeto nė[ra] gimęs, kas tamstą kamandavotų Trk. Margai sviete nusiduoda LTsV218. Verčiau iš svíeto negu iš mados Slv. Kad ir varlele šokuoti, bile ant šio svieto būti LTsV212. Palanga – svieto pabanga PPr399(Trg). Juodas žirgelis visą svíetą išlaksto (blusa) Sch56. Balta paklodė visą svietą dengia (sniegas) LTsV449. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTsV604(Mrj). 2. col. L, M, Ser žmonės: Visokio svíeto yr an svíeto Ms. Gero yra sviẽto (sakoma, kai nepažįstamas ką padeda) Dglš. Dabar svíetas nešioja gerai – baso nepamatysi Krns. Sūnai augo kaip i viso svíeto vaikai Pvn. Visą svíetą prakeiktoji aplo[ja] Krš. Svíeto liežuviai oi laksto! Rdn. Svíetas veiza kits kitą išknisti Šts. Į svíeto rankas išejau septynių metų Vn. Daug svíeto liuobės sutrauks tie jomarkai End. Tai per sviẽtą nėr meilės Dglš. Ką svíetas kalba, nesugaudysi Trgn. Pono žemę dalino svietui Str. Senasai svíetas lietuviškai niūkia Vdš. Susbarsi, svíetas juoksis Rud. Svíetas basi, o aš apsiavę (apsiavusi) Pls. Svietè nėr šiemet agurkų Dglš. Jau šiemet obuolių svíete – Dieve mylėk! Aln. Ana rudenį bulbų par svíetą gali ažsidirbt Mlk. Svietè numirė, ne namie, ale prie jos (dukters) rankom Klt. Eidamas į svietą apsičiuinyk, apsišvaryk J. Vaikštau po svíetą su siuvimu Bsg. Muno vyras ejo, budavodamas par svíetą Šauk. Katrie širdingi svíetas Pst. Svíetas darbuja žemę kap kirmėlės Rod. Prieg svíeti nepragaišo [po gaisro]: ir apsegė, ir aprengė Rod. Mašina svíetą veža darban Dv. Visas sviẽtas žino, kokia aš buvau OZ54. Per svietą negali persimušti N. Šita liga teipogi dažnai naikinus ir šito krašto svietą LTI97-98(Bs). Nesgi svietas iškirto gires, praplatino dirvas S.Dauk. Daba svietẽlis susimaišė Trg. Ir vaina buvo, visokis svietẽlis pervirto Švnč. Didis svietelis N. Otgi svietẽlio – mašina prie mašinai! Aln. Apleista mergelė nuog svíeto meilaus, kur eisiu, kur būsiu, kas mane priglaus? DrskD18. Eikšen, muno berneli, svieto peikamasis, sėsk pri šalelei, kalbėsiav kalbelę D62. Kaip svietelis kalbėjo, vis teisybėn išejo LTR(Lb). Tu nemartausi kaip svieto martelės LTR(Dglš). Kodėlei tu sėdi vienas bei visas svietas stov aplinkui tave? BB2Moz18,14. Linksmybei svíeto deją V. Dievas žada DP214. Neižgirsi čia ... nei juokų, nei apkalbėjimų, nei giesmių svíeto DP474. O visas svietas atsakydamas tarė: – Kraujas jo (test) and mūsų ir and vaikų mūsų Ch1Mt27,25. Bėda svietui dėl papiktinimų VlnE175. | Ką gi pasakysit pora svíeto (du vaikai)? (juok.) Arm. ^ Svieto lobis – šiaudų kūlys MŽ, N. Svietas griekais, pekla velniais pereit B723. Kad kiaulė ragus turėtų, visą svíetą išbadytų Lkč. Pažinsi tu svieto malonę, kad į svietą išeisi Kos151. Velyk iš svieto, ale ne iš mados Plk. Nė pats velnias visam svíetui neintiks Aln. Ir eina svieto duona misdamas, svieto vargu gyvendamas KrvP(Jon). Gavusi nežadėtą, noris bėk ir iš svieto D168psl. Jei nemušė tėvas motina, muš visas svietas LTsV161. Nuog Dievo griekas, nuog svíeto juokas bus Rod. Kitas svietas, kitas apsėjimas LTR(Jnš). Visokio svietẽlio buvo ir bus Ėr. Mainos rūbai margo svieto: silpnas kelias, tvirtas griūva Mair. Kas svietelis – patalėlis (samanos sienoje) Lz. Juoda meška subliovė, – visą svietą sugriovė (naktį visi sugula) An. Maža maža panelė visą svietą dengia (adata) Jnš. 3. minia, pulkas: Didelis svíetas suejo žmonių Kl. Ir suvadino (surinko) svietą (paraštėje surinkimą) BB3Moz8,4. O ir tos tarnaitės sūnų padarysiu, jeib būtų svietas (paraštėje pulku) BB1Moz21,13. ◊ anàs svíetas NdŽ tariamas pomirtinis gyvenimas: An ano svieto visi pareisma Ds. ant svíeto visai: Jis žada, i ko ant svíeto neturi Jrb. Nieko nei valgyt galiu, nieko an svíeto Dg. Kap an mūsų pūdymo, tai yra kocia (nors) dobilo galva, ė kap an jo, tai nieko an svietùlio Grv. ant svíeto ateĩti; L gimti. báltas (baltàsis) svíetas 1. (rus. бeлый cвeт) Lp, Trgn, Brt platusis pasaulis: Ir baltas svietas turi galą KrvP(Ašm). 2. MŽ, Sch97 geri žmonės: Svieto baltojo nedaug B369,503,869, M. dėl svíeto akių̃ Rm tik norint pasirodyti žmonėms, nenuoširdžiai (ką daryti). į aną̃ (tą̃) svíetą važiúoti (nueĩti) mirti: O tu, seni, važiuok į aną svietą, čia neviliok jaunų mergų! Žem. Anas jau tañ svíetan nuẽ[jo] Grv. iš svíeto išeĩti mirti, žūti: Kiek dūšių be laiko iš svieto išėjo! Žem. Vienas išė̃jo be laiko iš svíeto Pžrl. Tas žmogus iš svíeto išė̃jo par ją Jrb. iš svíeto išvarýti pražudyti: O kankinant, mušant ilgesnį laiką – atimti sveikatą, išvaryti iš svieto, tai niekas neatkreipia ant to atidos Žem. kad jį̃ (tavè) svíetas (svíeto, svietẽlio) švelnus keiksnojimas stebintis: Tokiose pievose gyvenu, kad jį̃ svíeto! Srj. Na, kad jį svieto, va, ana, veršiukas mano atsirado! Rmš. Kad jį̃ svíetas, koks jis negeras! Prn. Tylėk, kad tavè svietẽlio! Pv. kad skrãdžiai (stáugdamas Krsn) svíetą nueĩtum Krsn toks plūdimas. kaĩp ne svíetas keistai, ne taip kaip visi: Nusistriukino, nusicibino suknelę kaĩp ne svíetas! Jnšk. Tu valgai kàp ne svíetas! Rod. kaĩp ne šiõ svíeto ne toks kaip visi, kitoks: Esu teip kaĩp ne šiõ svíeto žmogus (nuplyšęs, nuskuręs) End. kaĩp su anuõ svíetu kvailai, nesąmones (šneka): Šneka kaĩp su anuõ svíetu Žl. kaĩp svíetas svíetu niekada: Motyneliau, kokie rugiai, dar tokių kaĩp svíetas svíetu nebuvo! Užv. mylė́k svíete sakoma norint ką pabrėžti, išryškinti: Mylė́k svíete, kaip buvo trumputė dienytė! Alks. Mylė́k svíete, kiek daug buvo, net tamsu! Kp. nė̃ be tù, svíete sakoma stebintis: Nė be tu, Dieve, nė be tu, sviete, kas čia dabar daros! Grž. nedúok [tù Plv] svíete sakoma stebintis: Ot mergos laibybė, neduok tu sviete! rš. Nedúok svíete tokio gyvenimo! Ds. neĩ (nė̃) Diẽvui, neĩ (nė̃) svíetui; neĩ į Diẽvą, neĩ į svíetą niekam netinka, prastai: Tai nusijuoks ne vietoje, tai užriks arba pasakys nei Dievui, nei svietui J.Avyž. Nė̃ Diẽvu, nė̃ svíetu[i] ta kalba Ps. Nei an Dievą, nei an svietą šita tavo suknelė padabna Ds. nė̃ svíetas ant svíeto [i]niekada: Tokio lamažio nė̃ svíetas ant svíeto aš nebuvau mačiusi Brs. ne šiõ svíeto nepaprastas, didelis: Gudrumas jo ne šio svieto Rm. nuo perẽtko svíeto Ss nuo senų laikų. per báltą svíetą nueĩti paslysti, pagesti: Močia nuẽ[jo] par báltą svíetą Lkm. su kitù svíetu šnekė́tis kliedėti: Su kitù svíetu šnẽkas Krš. svíete (svietáiti, svietẽli, svieteliùkau) báltas (baltàsis, balčiáusias, geràsis) nusistebėjimui reikšti: O tu, svietaiti baltasis! NžR. Ak tu, svieteliùkau báltas! Ds. Svíeteli bal̃čiausias! Lp. Ak tu, svíete geràsis, kaip čia sunkiai yr! Krg. svíete gìnk sakoma stebintis: Šitas mūsų vaikas tai toks gerkliūgas, kad svíete gìnk! Krs. svietẽli labàsis nusistebėjimui reikšti: Oi tu, svieteli labasis! LTR. svíete (svietẽli NdŽ, svietẽliau, svietùliau) [tù NdŽ] màno sušunkama pajutus kokią blogybę, skundžiantis kuo ar labai nustebus: O svíete tù màno! Vlkv. Darbo – svíete màno: išsemk, iššluok tiek sniego! Mžš. Ok tù svíete màno, lygiai čia paskutinioji! Mžš. Atsisėdo, kai parpyko, svíete màno! Mžš. Sviẽte (tik voc. tvirtagalė priegaidė) tu muno! Slnt. Ale, svietùliau tù màno, brolis neduot luptie! Skp. Svietẽliau màno Ds. svíeto ė̃jęs daug matęs: Ana svíeto ẽjusi Klk. svíeto lýgintojas NdŽ primityviomis priemonėmis siekiantis lygybės: Bet ar grafas turi būti donkichotas, ar jis turi būti koks svieto lygintojas? J.Marc. Ans nesakės plėšikas esąs, svíeto lýgintojas Jdr. svíeto pabaigà Klk blogai: Kad po tokios darbymetės žmogus nė atsigerti negalėtum, na tai jau visai svieto pabaiga! V.Myk-Put. Devynios valandos – da guli: ak tu pabaigà svíeto! Mžš. svíeto pabaldū̃nas (péreiva K, pérėjūnas) valkata: Tam svíeto pabaldū̃nui namai, saviškiai visai nerūpi Rs. Tu svieto pereiva B. Iš kažkur atejo tie svíeto párejūnai Akm. Vyras šneka ar šuva loja, – užkirto motina, – o labiausiai toksai svieto perėjūnas, ištvirkėlis, bjaurybė... Žem. svíeto pablakaĩs eĩti Krtn valkiotis, nieko nedirbti. šį̃ svíetą apléisti; L mirti. tàs svíetas tariamas pomirtinis gyvenimas:kada susapnavau, regis, pamirus, tamè svíete Grv. Kad paskelt iš tõ svíeto žmonys, ot daug užvyst! Dglš. vienà kója itañ svíete, o kità tañ yra arti mirties: Jo vienà kója itañ svíete, o kità tañ Arm. vìsas svíetas; vìso svíeto NdŽ geras, šaunus: Tiek ir girdi iš išvažiuojančių, kuriems teko mano patiekalų paragauti: „Viso svieto gaspadinė!“ Vaižg. Vaikį susirado, mislijas, ka visas svíetas End.

Ką reiškia žodis svietasekis? Visi terminai iš raidės S.